Chemijos dalykai XVIII amžiaus vidurio Prancūzijoje ir jų atšvaitai Lietuvoje

LTNagrinėdami XVIII amžiaus vidurio chemijos padėtį Prancūzijoje ir Lietuvoje, matome dvilypį reiškinį: viena vertus, joje vyravo vokiečių chemiko Ernsto Georgo Stahlio prieiga, kuria remiantis, George’o Cuvier nuomone, galima buvo patenkinamai paaiškinti didžiumą tuometinės chemijos faktų, kita vertus, didelį poveikį darė anglų fiziko Isaaco Newtono gamtos samprata, ypač jo eksperimentinė metodologija, palaipsniui, bet užtikrintai išstūmusi kartezietiškąjį racionalistinį mechanicizmą ir spekuliatyvią jo gamtos filosofiją. Tiek Prancūzijos, tiek Lietuvos autorių filosofinis chemijos pagrindų ir jos principų supratimas mažai kuo skyrėsi. Čia nagrinėjami panašūs klausimai, taip pat siūlomi panašūs sprendimai. Pagrindinis skirtumas tas, kad eksperimentus – svarbiausią, pasak Newtono, gamtamokslinio tyrimo priemonę – Prancūzijos tyrinėtojai atlieka patys, o Lietuvos autoriai, pavyzdžiui, Stanislovas Šadurskis, geriausiu atveju stebi iš šalies ir tik atpasakoja. Eksperimentavimo logikos ypatumai tampa diskusijų apie chemijos bei fizikos santykį ašimi, raktu, padedančiu nustatyti šių disciplinų vietą pažįstant gamtą ir suprantant pasaulį. Chemijos padėtį mėginsime nagrinėti, remdamiesi Jeano-Jacques’o Rousseau veikalu Chemijos pagrindai. Šis kūrinys, parašytas XVIII viduryje, gerai atspindi tuometinę chemijos padėtį ir su ja susijusias diskusijas.Taip pat atveria naują, mažai tyrinėtą Rousseau mokslinės kūrybos profilį ir atskleidžia jo, kaip eksperimentinės filosofijos atstovo, patirtį. Čia matome, kad Rousseau, intensyviai savarankiškai išstudijavęs teorinius bei matematinius gamtamokslio pagrindus, savo filosofinės kūrybos kelią pradeda būtent nuo eksperimentinės gamtotyros, su kuria susiduria, lankydamas žymiausio to meto prancūzų chemiko Guillaume’o-François Rouelle’io paskaitas. Savita eksperimentinio tyrimo epistemologija, tiesioginė jos patirtis suteikia Rousseau svarbių pažintinių įgūdžių, kurie atsiskleidžia, jam toliau kuriant filosofines sąvokas. Susipažinęs su moksline virtuve, Rousseau dėl daugelio dalykų ja nusivilia. Filosofas gan griežtai supeikia šią virtuvę ir toliau ieško savo tiesos, apmąstydamas politinę filosofiją. Tačiau įgyti mokslinės praktikos įgūdžiai nepranyksta – jie tampa konstitutyviais jo tolesnio mąstymo pagrindais. Raktažodžiai: chemija, Stahlis, Newtonas, Rousseau, Dzielkovskis, Dobševičius, eksperimentas, instrumentas. [Iš leidinio]

ENWhen we look at the state of chemistry in France and Lithuania in the mid-18th century, we see a dual phenomenon: on the one hand, it was dominated by the approach of the German chemist Ernst Georg Stahl, who, according to George Cuvier, was able to satisfactorily explain most of the facts of chemistry at the time, and, on the other hand, it was greatly influenced by the understanding of nature of the English physicist Isaac Newton, and especially by his experimental methodology, which was gradually, but surely, displacing the Cartesian rationalist mechanistic approach and the speculative character of the latter’s natural philosophy. Both French and Lithuanian authors did not differ much in their philosophical understanding of the foundations and principles of chemistry. The issues addressed were similar, as were the solutions proposed. The main difference was that in France, the experiments – the most important tool of natural science research, according to Newton – were carried out by the researchers themselves, whereas in Lithuania, for example, Stanislovas Šadurskis, at best watched from the outside and only reported on their experiences. The peculiarities of the experimental logic of chemistry and physics and the relationship between them were at the centre of the debate. They were the key to determining the place of these disciplines in the knowledge of nature and the understanding of the world. The article examines the situation of chemistry in the light of Jean-Jacques Rousseau’s work „The Foundations of Chemistry“ (Institutions chimiques). Written in the mid-18th century, it gives a good picture of the state of chemistry at the time and of the debates surrounding it. It also opens up a new, little-studied profile of Rousseau’s scientific work and his experience as a representative of experimental philosophy.Here we see that, after an intensive independent acquaintance with the theoretical and mathematical foundations of natural science, Rousseau begins his philosophical career with experimental natural science, which he encounters when attending the lectures of the most famous French chemist of the time, Guillaume-François Rouelle. The specific epistemology of experimental research, and the direct experience of it, provide Rousseau with important cognitive skills that are manifested in the subsequent development of his philosophical concepts. After becoming acquainted with scientific cuisine, Rousseau becomes disillusioned with much of it, rejects it rather harshly, and continues his search for truth in his reflections on political philosophy. The skills he acquired in scientific practice do not fail, but become the constitutive foundations of his further thinking. Keywords: chemistry, Stahl, Newton, Rousseau, Dzielkowski, Dobševičius, experiment, instrument. [From the publication]