Aplinkos sankirtos Henry'io Parland'o laiškuose

LT1929 m. gegužės mėn. prasidėjo jauno vaikino Henry'io Parland'o, kilusio iš mišriatautės šeimos, laisvai kalbėjusio keturiomis kalbomis (vokiečių, rusų, suomių ir švedų), tėvų noru kelerius metus studijavusio teisę, bet savo – mieliau pasirinkusio literatūros kūrėjo dalią (ir bohemišką gyvenimą), kelionė laivu į Taliną, iš ten – traukiniu į Rygą, iš Rygos kitu traukinio maršrutu – į Kauną, tuometę Lietuvos sostinę. Tyrinėdama H. Parland'o susirašinėjimą su namiškiais ir draugais bei kolegomis, trukusį visą viešnagę Kaune, pasitelkdama turinio analizės, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus, mėginsiu atskleisti sankirtas, nulėmusias jauno žmogaus, dar Suomijoje nusprendusio tapti literatu, pasirinkimus plėsti savo kūrybinę veiklą. H. Parland'o gyvenimas Kaune įgyja dvi kryptis – pragmatiškąją (diplomatinės bei verslo karjeros) ir kūrybinę (kuriant prozą, rašant straipsnius Suomijos ir Lietuvos laikraščiams). Siekdamas laimėti konkursą ir gauti premiją, kuria romaną. Toldamas nuo Suomijos švedų modernistinių idėjų ir įgydamas pragmatinės bei intelektualinės patirties, H. Parland'as subrandina prielaidas apmąstyti ir kurti didesnį kūrinį. Rašytojas savo tapatybę geriausiai suvokė ir aprašė atitoldamas nuo vienos erdvės ir priartėdamas prie kitos. Ryšį su vietos daugiakultūrėmis bendruomenėmis tapatinęs su tėčio ryšiu su kultūromis, jis galiausiai suprato, kad jo erdvė arba vieta yra kalba. Vokiečių kalba su švedišku akcentu, gyvenimiška veikla ir savivoka H. Parland'ui įprasmino buvimo tarp kelių kultūrų esmę. Raktažodžiai: Henry'is Parland'as, laiškai, Helsinkis, Kaunas, sankirtos, tarpkultūriškumas, tarpukaris. [Iš leidinio]

ENIn May 1929, the journey of a young man, Henry Parland, began on a few days boat trip to Tallinn, from there by train to Riga, and from Riga, by another train route, to Kaunas – the temporary capital of Lithuania. He came from a mixed family and was fluent in four languages (German, Russian, Finnish, and Swedish); studied law for several years at the will of his parents but would have preferred to choose the fate of a literary creator (and bohemian life). This journey, to be treated as metaphorical and lasting altogether more than a year and a half, containing intersections of the Finnish and Lithuanian environment, leading to uplifts by approaching an imaginary goal, and sometimes – to sadness and confusion, unexpected euphoria again, and an equally unexpected interruption, is in the sight of this article. To explore Parland's correspondence with household, friends, and colleagues, the methods of descriptive, comparative, and content analysis will be used. Such approach will help to uncover the intersections that led to the choices he made to expand his creative and literary activity. Parland best perceived and described his identity by moving away from one space and getting closer to another. Having identified his connection to local intercultural communities with his father’s connection to cultures, he eventually realized that his space or place was in language. Surprisingly, the German language with a Swedish accent (even though, he created in impure Swedish), lifelike activities, and self-perception, gave Parland the essence of being "between" several cultures. Keywords: Henry Parland, Helsinki, Kaunas, intersections, interculturality, interwar. [From the publication]

• Henrio Parlando kūryba : Helsinkio ir Kauno kodai : disertacija / Gintarė Vaitonytė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2017. 118 p.
• Kauno tapatybė Henry’o Parlando ir jo kultūrinės aplinkos žmonių požiūriu / Saulius Pivoras. Kauno istorijos metraštis. 2013, 13, p. 175-188.
• Žydų teatras tarpukario Lietuvoje / Ina Pukelytė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2017. 191 p.