Kaip tirti tarpukario Lietuvos užsienio paso bylas? Metodologinė prieiga pasitelkiant Lietuvos žydų migracijos atvejį

LTŠiame straipsnyje pristatoma, kaip tyrinėti tarpukario Lietuvos užsienio paso bylą kaip kokybinį šaltinį, taip pat nusakomi pagrindiniai šaltinio privalumai ir trūkumai. Atvejo tyrimui buvo pasirinktas Lietuvos centrinio archyvo fondo Nr. 377 apyrašas Nr. 12, kuriame saugomi Lietuvos piliečiams priklausę užsienio pasai ir dokumentai jiems gauti. Tyrime nuspręsta užsienio pasą kaip kokybinį šaltinį analizuoti atrenkant Lietuvos žydų užsienio pasų bylas. Atlikus šaltinių analizę nustatyta, kad pagrindinis užsienio paso kaip šaltinio privalumas – tai galimybė rekonstruoti įvairius kelionių tipus bei modelius, tikslią kelionės trukmę ir pasirinktą kelią. Dokumentai atskleidžia žydų bendruomenės migracijos tendencijas, leidžia apibūdinti socialinius portretus. Didžiausias trūkumas – šaltiniuose pasitaikančios biurokratinės klaidos, dėl kurių dalis šaltinių turėjo būti atmesti arba juose pateiktiems duomenims tikslinti buvo reikalingi gretutiniai šaltiniai. Taip pat pasitaikė atvejų, kai asmenys, kaip kelionės tikslą nurodę trumpalaikę kelionę, dažniausiai negrįždavo. Dėl šių deklaruotų ir realių pasų turėtojų tikslų neatitikimų problemiška analizuoti jų kelionės tikslus, kurie dažniausiai būdavo nurodomi klaidingi. Raktažodžiai: emigracija, Lietuvos užsienio pasas, Lietuvos žydai, tarpukaris. [Iš leidinio]

ENThis article discusses how best to do research on Lithuanian passports issued by the Lithuanian government for foreign travel during the interwar period of Lithuania’s independence, using passports of Lithuanian Jewish citizens as a qualitative source and indicating both the advantages and disadvantages of such an approach. The source chosen for this research is Lithuanian State Central Archives Fund Nr. 377, File 12, in which the foreign passports that belonged to Lithuanian citizens and the documents used to obtain them are kept. From this source foreign passports of Lithuanian Jewish citizens were chosen for analysis, which showed that the main benefit of using this resource lay in the possibility it afforded of reconstructing the various types of foreign journeys, the exact length of a journey, and the chosen route. These documents reveal the Jewish community’s migratory tendencies and enable the researcher to draw that community’s social portraits. The main drawback is the fact that bureaucratic mistakes can be found in some of the source’s documents, for which reason they either must be rejected or corrected by data from other sources. Occasionally some travelers who indicated they were applying for a short visit abroad failed to return to Lithuania at all; these discrepancies make it difficult to discern the real purpose of their voyage. Keywords: emigration, Lithuanian foreign passport, Lithuanian Jews, interwar period. [From the publication]

• 1920-1940 m. Kauno miesto gyventojų vidaus pasų kortelės kaip genealogijos ir lokalinės istorijos šaltinis / Mindaugas Balkus. Bibliotheca Lituana. 2019, 6, p. 45-68.
• Karklo diegas: lietuvių pasaulio istorija / Egidijus Aleksandravičius. Vilnius : Versus aureus, 2013. 630 p.
• Lietuva ir masinė išeivystė 1868-2020 metais / Alfonsas Eidintas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021. 406 p.
• Lietuvos gyventojų emigracijos priežastys ir padariniai šalies ekonomikai / Rasa Rudžinskienė, Lina Paulauskaitė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2014, Nr. 8, p. 62-78.
• Lietuvos žydų kelias : nuo XIV amžiaus iki XXI a. pradžios / Solomonas Atamukas. Vilnius : Alma littera, 2007. 535, [1] p.
• Sionistinis sąjūdis Lietuvoje / Eglė Bendikaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 300 p.
• Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919-1940 metais / Gediminas Vaskela. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 310 p.