Troubled minds, or psychiatry in Vilnius in the second half of the 19th century

LTStraipsnyje apžvelgiama Vilniaus psichiatrijos gydyklų raida XIX a. antrojoje pusėje. Analizuojama, kaip ši medicinos šaka, patyrusi daugybę infrastruktūrinių ir konceptualinių pokyčių, iš viduramžiškos praktikos, grįstos prievartiniu ligonio izoliavimu, virto modernius gydymo metodus išpažįstančiu mokslu. Intensyviausios permainos įžvelgiamos nuo 1903 iki 1905 m., kai pradėjo veikti tuo metu Rusijos imperijoje didžiausia psichiatrijos gydykla – Vilniaus apygardos ligoninė. Šis laikas sutapo su pirmojo naujosios institucijos direktoriaus Nikolajaus Krainskio vadovavimo laikotarpiu. Kaip tik tada čia įgyvendintos paciento nevaržymo, jo darbinės veiklos ir socialinių įgūdžių puoselėjimo idėjos, kurios Vakarų Europoje buvo suformuluotos dar XVIII–XIX a. sandūroje. Kita vertus, mėginama parodyti, kaip degeneracijos teorijos veikiamas psichikos mokslas Rusijos imperijoje įgijo konservatyvų politinį turinį, kuris pasirodė esąs efektyvus konstruoti diskriminacinius tarpetninių santykių modelius. Tyrime daroma išvada, kad Vilniuje, panašiai kaip ir kituose daugiataučių imperijos pakraščių miestuose, psichiatrijos gydyklos atliko ne tik medicinos diagnostikos bei terapijos funkcijas. Kasmet klinikų renkami ir Vidaus reikalų ministerijos Medicinos departamentui teikiami statistiniai duomenys buvo potencialiai parankūs siekiant stigmatizuoti ištisas tautines vietos bendruomenes. [Iš leidinio]

ENThis article presents an overview of the development of psychiatric centres in Vilnius in the second half of the long 19th century. The author analyses how, having undergone a whole range of infrastructural and conceptual changes, this branch of medicine was transformed from being a series of Medieval practices based on the forced isolation of patients to a science acknowledging modern methods of treatment. The most changes could be seen in the period from 1903 to 1905, when the Vilnius District Hospital, the largest psychiatric asylum in the Russian Empire, was established. This period coincided with the leadership of the new institution’s first director Nikolai Krainskii. It was then that the principles of non-restraint and the ideas of cultivating a patient’s work activities and social skills, which had been formulated in Western Europe at the turn of the 18th and 19th centuries, were implemented. On the other hand, the author also tries to show how, under the effects of degeneration theory, psychiatry in the Russian Empire adopted a conservative political bias, which seemed to be effective in constructing discriminatory models of interethnic relations. The conclusion arising from this research is that in Vilnius, much like in other multiethnic Imperial border cities, psychiatric asylums served not only as medical institutions but also as statistical centres. Data about patients collected each year by the clinics and then passed on to the Medical Department of the Ministry of Internal Affairs was a potentially useful tool for the stigmatisation of entire local ethnic communities. Keywords: Russian Empire, Northwest Region, Vilnius province, Vilnius District Psychiatric Hospital, biological medicine, positivism, psychiatry, degeneration theory, visual stigma, ethnicity. [From the publication]

• Jonas Basanavičius ir Sigmundas Freudas, arba kaip "atgimimo patriarchas" su nervų ligomis kovojo / Eligijus Raila. Lietuvos istorijos studijos 2016, t. 38, p. 32-41.
• Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pabaiga - XVII a.) / Raimonda Ragauskienė. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017. 735 p.
• Psychiatry in Vilnius in 16th-20th centuries: review on social transformations / Aistis Žalnora. Studia historica Gedanensia. 2020, 11, p. 246-262.
• Špitolės Vilniuje: labdara, gydymas ir skurdas XVI-XVIII a / Martynas Jakulis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 350 p.
• Vasarnamis : Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija, 1944-1990 / Tomas Vaiseta. Vilnius : Lapas, 2019. 271 p.
• Vilniaus literatūrų kontrapunktai : ankstyvasis modernizmas, 1904-1915 / Mindaugas Kvietkauskas. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. 391 p.
• Wileńskie towarzystwa i instytucje naukowe w XIX wieku / Henryka Ilgiewicz. Toruń : Wydawnictwo Adam Marszałek, 2005. 480 p.