LTXVIII a. Vakarų Europos gyventojai labai mažai žinojo apie Abiejų Tautų Respubliką, kurios santvarka buvo suvokiama kaip keista ir anarchiška. Čia dėl baudžiavos ne tik žemės ūkis buvo neefektyvus, bet ir kaimyninės valstybės turėjo pretekstą kištis į Respublikos vidaus reikalus. Vis dėlto dėl po truputį plintančių Apšvietos idėjų kilo ir valstiečių statuso Abiejų Tautų Respublikoje klausimas. Straipsnyje, pateikiant prancūzų keliautojų ar gyvenusių ATR (Chappe d’Auteroche, Bernardin de Saint-Pierre, Linguet, Jaucourt, Dubois de Jancigny, Caraccioli, Vautrin, Gilibert) įspūdžius ir mąstytojų (Mably, Rousseau, Baudeau, Le Mercier de la Rivière) svarstymus apie Abiejų Tautų Respublikos valstiečius, nagrinėjama, kaip šie autoriai prisidėjo prie to, kad baudžiavos klausimas Respublikoje būtų iškeltas į viešąją erdvę, ir stengiamasi įvertinti jų įtaką skaitytojams Respublikoje ir užsienyje. Nors socialinės ir politinės sąlygos visiškam baudžiauninkų išsilaisvinimui dar nebuvo susiklosčiusios, šių literatų refleksijos buvo penas Lenkijos ir Lietuvos elito pamąstymams. Respublika nebūtų buvusi padalyta, progresyvios idėjos po truputį būtų įsitvirtinusios, o valstiečiai būtų įgiję asmeninių ir pilietinių teisių ir tapę visateisiais savo šalies piliečiais.Tokia apžvalga siekiama pristatyti mažai žinomus autorius, praplėsti žinias apie prancūzų literatūrą, skirtą XVIII a. Abiejų Tautų Respublikai, ir išplėsti istoriografiją, skirtą valstiečių klausimui Respublikoje. Straipsnyje pateikiama: 1) prancūzų, keliavusių ar gyvenusių Abiejų Tautų Respublikoje, pasakojimai apie valstietiją; 2) prancūzų dėstytojų įsitraukimas į debatus dėl baudžiavos Abiejų Tautų Respublikoje; 3) filosofų ir fiziokratų svarstymai apie baudžiavą Abiejų Tautų Respublikoje; 3) prancūzų literatų raštų apie baudžiavą Abiejų Tautų Respublikoje apžvalga. [Iš leidinio]
ENIn the 18th century, people in Western Europe knew very little about the Polish-Lithuanian Commonwealth, which was perceived as an odd and anarchic regime, where not only did serfdom make agriculture inefficient, it was also a pretext for neighbouring powers to interfere in its domestic affairs. Nevertheless, Enlightenment ideas, spreading little by little, raised the question of the status of the peasants in the Commonwealth. Displaying observations made by French travellers or residents (Chappe d’Auteroche, Bernardin de Saint-Pierre, Linguet, Jaucourt, Dubois de Jancigny, Caraccioli, Vautrin, Gilibert) on the Commonwealth’s peasantry, and reflections by thinkers (Mably, Rousseau, Baudeau, Le Mercier de la Rivière), the article intends to show how these authors contributed to raising the issue of serfdom in the Polish-Lithuanian Commonwealth in the public sphere, and evaluates their influence on readers both in the Commonwealth and abroad. Although the social and political conditions were not yet there for the complete liberation of the serfs, the littérateurs’ reflections were food for thought for the Polish-Lithuanian elite. Had the Commonwealth not been partitioned, progressive ideas would have taken root, little by little, and the peasants would have gained personal and civic rights, becoming full citizens of their country. Our survey aims to set forth little-known authors, expanding the knowledge of French literature devoted to the 18th-century Polish-Lithuanian Commonwealth, and broadening the historiography on the peasant question in the Commonwealth.The article encompasses: I. French travellers and residents’ accounts of the peasantry of the Polish-Lithuanian Commonwealth; II. French educators’ intervention in the debate on serfdom in the Polish-Lithuanian Commonwealth; III. The reflections of Philosophes and Physiocrats on serfdom in the Polish-Lithuanian Commonwealth; IV. The reception of French littérateurs’ writings on serfdom in the Polish-Lithuanian Commonwealth. Keywords: Polish-Lithuanian Commonwealth, 18th century, serfdom, French literature. [From the publication]