Rescuing the Jews in Lithuania during World War II: practices of creating a Lithuanian museum narrative

LTLietuviška istoriografija rodo, kad žydų gelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais tema įsiterpia į skirtingas naratyvines schemas: ikiholokaustinį Antrojo pasaulinio karo pradžios žydų pabėgėlių gelbėjimo pasakojimą ir Holokausto Lietuvoje temą. Klaustina: kokios naratyvinės žydų gelbėjimo schemos yra naudojamos Lietuvos muziejuose, ką žydų gelbėjimo tema muziejus nori pranešti visuomenei, kokiomis priemonėmis kuria muziejinį istorinį pasakojimą, kokie istorinės kultūros įvykiai skatina žydų gelbėjimo temų viename ar kitame Lietuvos muziejuje atsiradimą? Atsakymams į šiuos klausimus pasitelkiama keturių atvejų (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, „Sugiharos namų“ Kaune, Kauno IX forto, Šeduvoje kuriamo muziejaus „Dingęs Štetlas“) analizė. Ji atskleidė, kad žydų gelbėjimo tema siekiama pateikti kuo objektyvesnį, visa aprėpiantį šios praeities vaizdinį ir pasitelkus jį atlikti kelias svarbias funkcijas. Tai Lietuvos ir užsienio lankytojų edukavimas (muziejus kaip pažinimo erdvė), žydų gelbėtojų pagerbimas, prisiminimas, padėka jiems (muziejus kaip memorialinė erdvė), su žydų gelbėjimu susijusių stereotipų paneigimas (muziejus kaip demitifikacijos erdvė). Reikšminiai žodžiai: žydų gelbėjimas, Antrasis pasaulinis karas, Holokaustas, Lietuvos muziejai, ekspozicija. [Iš leidinio]

ENLithuanian historiography shows that the topic of rescuing the Jews in Lithuania during World War II (WWII) is intertwined into different narrative schemes: the pre-Holocaust story of the rescue of Jewish refugees at the beginning of WWII and the topic of the Holocaust in Lithuania. The question is: what narrative schemes of the rescue of the Jews are used in Lithuanian museums, what does the museum want to communicate to the public on the topic of the rescue of the Jews, by what means does the museum create a historical narrative, what historical cultural events promote the emergence of themes of the rescue of the Jews in one or another Lithuanian museum? The analysis of four cases (Vilna Gaon Museum of Jewish History, ‘Sugihara House’ in Kaunas, The Ninth Fort of Kaunas, ‘Lost Shtetl’ museum under construction in Šeduva) is used to answer these questions. It revealed that the aim of the topic of rescuing the Jews is to present the most objective, all-encompassing image of this past and to perform several important functions with the help of it. This is the education of Lithuanian and foreign visitors (the museum as a space of knowledge), honoring, remembering and thanking the Jewish saviors (the museum as a memorial space), refuting stereotypes related to the rescue of Jews (the museum as a space of demythification). Keywords: Rescuing the Jews, World War II, Holocaust, Lithuanian museums, exhibition. [From the publication]

• Elektroninės istorinės kultūros link : recenzija / Zenonas Norkus. Kultūros barai. 2005, Nr. 10, p. 80-85.
• Išgelbėję pasaulį: žydų gelbėjimas Lietuvoje (1941-1944) / sudarė. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. 371 p.
• Jörno Rüseno istorinės kultūros studijų teorinės idėjos / Zenonas Norkus. Problemos. 2005, t. 67, p. 33-47.
• Muziejus ir genius loci: sąveikos įvairovė / Ruta Šermukšnytė. Vietos dvasios beieškant / sudarytoja Rasa Čepaitienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 119-155.
• Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys / Rūta Šermukšnytė, Vasilis Banachas, Ivanas Choma, Irina Hnidik, Serhijus Koniuchovas, Salvijus Kulevičius, Julija Kurdina, Romanas Kuzminas, Rimvydas Laužikas, Jaroslavas Lisejko, Polina Verbicka, Odeta Žukauskienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 213 p.
• Žydų muziejus Vilniuje: pirmieji bandymai įprasminti trauminę patirtį ir skatinti tvarią atmintį / Neringa Latvytė-Gustaitienė. Knygotyra. 2018, t. 71, p. 130-160.