LTStraipsnyje nagrinėjamas naujoje tautinėje valstybėje Lietuvoje 1918-1940 m. išryškėjęs poreikis sukurti nacionalinį techninį elitą ir nacionalinę architektūros mokyklą, šio siekio įgyvendinimo strategijos, mokyklos bruožai ir jos likimas karo (I939‘I944) h pokario (1944-1959) metais Lietuvoje ir išeivijoje. Taikant socialinės architektūros istorijos prieigą straipsnyje architektai nagrinėjami kaip profesinė grupė, vienijama bendrų profesinių ir socialinių vertybių. Siekiama atsekti, kaip stipri mokykla, sukurta 1918-1940 m., darė įtaką pokario architektų grupėms (sovietinėje Lietuvoje ir išeivijoje) ir kaip buvo perduodamos žinios bei profesinių vertybių tęstinumas. Raktiniai žodžiai: Lietuvos architektai, architektai migrantai, lietuvių architektai išeivijoje, XX a. architektūra. [Iš leidinio]
ENIn the new nation state of Lithuania (1918-1940), the need emerged for the formation of a national technical elite and a national architectural school. This article presents a discussion of this period, the strategies by which this goal was implemented, the school’s characteristics and its fate during the war (1939-1944) and postwar (1944-1959) years in Soviet Lithuania and in diaspora. By applying the social architectural history approach, this article presents an analysis of architects as a professional group, united by shared professional and social values. The author seeks to trace how the strong school, created in 1918-1940, influenced postwar architect groups (in Soviet Lithuania and abroad in diaspora) and how knowledge and the continuity of professional values was transferred. Keywords: Lithuanian architects, architect migrants, Lithuanian architects in diaspora, 20th-century architecture. [From the publication p. 498]