LTStraipsnyje aptariama fiziko, profesoriaus, etnografo Igno Končiaus (1886-1975) kūryba emigracijoje - drožiniai, kuriuose vaizduojami kryždirbystės paminklai ir iš jų sudarytos kompozicijos. Nagrinėjami įvaizdžiai ir simboliai, per kuriuos jvaizdinami ne tik asmeniniai skauduliai, bet ir visos pokario emigrantų bangos nostalgiška, dažnai skausminga būsena, netekus gimtinės ir artimųjų. Atskleidžiama, kad svarbiausias leitmotyvas, einantis per I. Končiaus kūrybą (tiek drožyboje, tiek etnografiniuose pasakojimuose, atsiminimuose) ir brėžiantis jo tapatybės kontūrus emigracijoje, yra tėvynė-namai-šeima. Raktiniai žodžiai: Ignas Končius, kryždirbystė, emigracija, tėvynė, tapatybė. [Iš leidinio]
ENThe article discusses the work of the physicist, professor and ethnographer Ignas Končius (1886-1975) in emigration: carvings depicting cross-crafting monuments and compositions made from them. Images and symbols depicting not only his personal experience but also a nostalgic longing for and the painful state of loss of the homeland and loved ones of the generation of post-war emigrants are examined. Končius sought to portray his own emotional state and experiences by carving crosses, roofed pillars and shrines, combining them into compositions, using the symbols of miniature crosses, broken crosses, broken tree trunks, chains and bells. The main leitmotif that runs through Končius’ works (both in his carvings and ethnographic narratives and memories) is the homeland-home-family. It is the main thread that draws the contours of his identity in emigration. Končius was a representative of postwar emigration, whose main strategy of identity construction was based on the concept of the homeland as a place. This concept is very evident in Končius’ work and public activities, which demonstrated an obvious position of Lithuanianness. Keywords: Ignas Končius, cross-crafting, emigration, homeland, identity. [From the publication p. 497]