Nėra tokios vietos kaip namai: grįžimo naratyvai literatūroje

LTStraipsnyje, remiantis Svetlanos Boym nostalgijos konceptu, Aleidos Assman atminties / užmaršties susikryžiavimo formomis, analizuojami keli skirtingų kartų, skirtingų migracijos bangų literatūriniai pavyzdžiai, telkiantis į grožiniuose tekstuose dominuojantį grįžimo namo naratyvą. Straipsnyje pristatomas ir lietuvių išeivystės istorinis kontekstas, svarbus sugrįžimo naratyvo analizei. Konkrečiais pavyzdžiais iliustruojama kelių skirtingų kartų grįžimo naratyvai literatūriniuose tekstuose ir tapatybės komplikacijos. Keliami šie klausimai: ar nostalgijos, ilgesio leitmotyvai, neišsipildanti kelionė namo, kartu autoriams konstatuojant, kad „nėra tokios vietos kaip namai“, neuždarė lietuvių literatūros, kurtos ir kuriamos svetur, už Lietuvos ribų, į savotišką vakuumą, „getą“? Ar ir kaip literatūroje keičiasi sienos, ribos ir kaip tai veikia kultūrinį, nacionalinį identitetą? Kokį migracijos žemėlapį braižo lietuvių autorių literatūra? Raktiniai žodžiai: migracija, grįžimas, naratyvas, atmintis, diaspora. [Iš leidinio]

ENThe article, based on the concept of Svetlana Boym’s nostalgia and Aleida Assmann’s forms of the intersection of memory/oblivion, analyses several literary examples representing different generations and different waves of migration, focusing on the narrative of returning home, which dominates the beautiful texts. The article also presents the historical context of Lithuanian emigration, which is important for the analysis of the narrative of return. Specific examples illustrate the narratives of the return of several different generations in literary texts and the complications of identity. The following questions were raised as part of the research: have the leitmotifs of nostalgia and longing, the unfulfilled journey home, together with the authors’ statement that “there’s no such place as home”, not closed the Lithuanian literature that was and is created abroad, outside Lithuania, into a kind of vacuum or “ghetto”? Do borders and boundaries change in literature, and if so, how, and how does this affect cultural and national identity? What migration map has been drawn by the literature of Lithuanian authors? Keywords: migration, return, narrative, memory, diaspora. [From the publication p. 496]

• Algimanto Mackaus poezijos aktualumas / Dalia Satkauskytė. Gimtasis žodis. 2012, Nr. 3, p. 9-13.
• Amerikietiškos svajonės lietuviška versija: emigranto portretas Alės Rūtos romanuose „Pirmieji svetur“ ir „Daigynas“ / Ingrida Žindžiuvienė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2012, 13, p. 99-114.
• Karklo diegas: lietuvių pasaulio istorija / Egidijus Aleksandravičius. Vilnius : Versus aureus, 2013. 630 p.
• Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870-1990 : tautinės tapatybės kontūrai / Danutė Petrauskaitė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015. 1088 p.
• Lietuvių pėdsakai Amerikoje / Audronė Viktorija Škiudaitė. Vilnius : JAV lietuvių bendruomenės Kultūros taryba, 2006. 807 p.
• Vedusiųjų visuomenė: santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje - XX amžiaus pradžioje / Dalia Marcinkevičienė. Vilnius : Vaga, 1999. 221 p.