Lietuvių karo pabėgėlių patirčių (po) atmintis dviejų išeivijos kartų refleksijose

LTAntrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukusių lietuvių patirčių atmintis kitoms kartoms buvo perduota šeimose ir plačiame bendruomenių bei organizacijų tinkle išeivijoje. Šiame straipsnyje pristatomos sakytinės istorijos tyrimo interviu metu surinktos dviejų kartų refleksijos leidžia apibrėžti ir tirti šios atminties lauką. Remiantis kolektyvinės atminties teorijomis apžvelgiama jo specifika - pagrindiniai lauko dalyviai, jų būdai ir terpės, kuriose atmintis perduota; bei turinys - tapatybinių sąvokų įvairovė ir pasikartojantys praeities patirčių vaizdiniai. Tekste, pasitelkiant kultūrinės traumos konceptą, tiriama trauminė atminties reprezentacija. Tyrimo rezultatai atskleidžia iki šiol mažai tirtos lietuvių karo pabėgėlių patirčių atminties pobūdį ir tai, kokie šeimos ir bendruomenės pasakojimai išeivijoje buvo perduoti antrajai, poatminties, kartai. Raktiniai žodžiai: Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai, sakytinė istorija, socialinė atmintis, poatmintis, kultūrinė trauma. [Iš leidinio]

ENThis article presents the reflections of two Lithuanian diaspora generations, whose memories of fleeing Lithuania at the end of World War II were collected using the method of oral history. Following the theories of socio-cultural (post)memory and trauma, both the individual and collective aspects of remembrance are examined, with a focus on its content and the ways this particular memory was transferred. Based on these questions, the field of Lithuanian refugees’ (post)memory is examined, defining its transgenerational nature and main narrative features. Analysis of in-depth interviews reveals that it was passed down through generations both in families and the broader network of emigre organisations, and shows that the shared narratives vary from personal and family experiences to a broader history of Lithuania. Keywords: World War II refugees, oral history, social memory, postmemory, cultural trauma. [From the publication p. 492]

• DP stovyklų palikimas: lietuvių karo tremtiniai vakaruose 1944-1954 m / Tomas Balkelis. Kultūros barai. 2008, Nr. 11, p. 68-75. 2008, Nr. 12, p. 62-70.
• JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais / Juozas Skirius. Vilnius : Savas takas ir Ko ; 2018. 558 p.
• Karklo diegas: lietuvių pasaulio istorija / Egidijus Aleksandravičius. Vilnius : Versus aureus, 2013. 630 p.
• Karo traumos naratyvai: vizualizacija, fokusuotė, naracijos technikos Antano Škėmos, Visuomio ir Jurgio Jankaus trumposios prozos tekstuose / Gerda Pilipaitytė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2019, 27, p. 113-126.
• Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945-1951 / Vincas Bartusevičius. Vilnius : Versus aureus, 2012. 607 p.
• Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945-1950 m : Rašytojų draugijos veikla, kultūrinė spauda, literatūros debiutai : studija ir šaltinių publikacija / Dalia Kuizinienė. Vilnius : Versus aureus, 2003. 517 p.
• Sakytinė istorija kaip sovietmečio tyrimo metodas / I. Vinogradnaitė, J. Kavaliauskaitė, A. Ramonaitė, J. Ulinskaitė, R. Kukulskytė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 117 p.
• Socialinė atmintis : minėjimai ir užmarštys / Eugenija Krukauskienė, Irena Šutinienė, Inija Trinkūnienė, Anelė Vosyliūtė. Vilnius : Eugrimas, 2003. 152 p.
• The Lithuanian writers’ association in America as a memory istitution of the Lithuanian diaspopra / Žydronė Kolevinskienė. Lituanus. 2019, vol. 65, no. 4, p. 23-33.
• The Making and breaking of Soviet Lithuania : memory and modernity in the wake of war / Violeta Davoliūtė. London ; Routledge, 2013. xx, 211 p.
• Trauma ir kolektyvinė atmintis: sociokultūrinis aspektas / Irena Šutinienė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 1, p. 57-62.