Vilko vaikų naratyvo gimimas Lietuvos viešojoje erdvėje

LT1990 metai Lietuvos visuomenėje žymėjo naują atminties tarpsnį, kai iki tol nutildytoms ir represuotoms atminties grupėms buvo suteikta galimybė prabilti ir papasakoti apie save viešai. Viena tokių visuomenės grupių, atgavusių savo balsą, - vilko vaikai, kurie po Antrojo pasaulinio karo ir pokariu atklydo iš Rytų Prūsijos teritorijos į Lietuvą. Dalis šių vaikų, likusių sovietinėje Lietuvoje, buvo priversti maskuoti bei slėpti savo tapatybę ir neturėjo teisės viešai kalbėti apie karo, o vėliau - ir apie migracinę patirtį Lietuvoje. Tyrime, pasitelkiant spaudą, medijas ir pačių vilko vaikų liudijimus, analizuojama Lietuvos visuomenės santykio su vilko vaikų istorija bei atmintimi kaita, šiai bendruomenei pradėjus liudyti ir pasakoti apie save. Atskleidžiami pagrindiniai etapai, kaip įsivyravo vilko vaikų terminas Lietuvoje. Raktiniai žodžiai: vilko vaikai, Rytų Prūsija, stichinė migracija, trauminė atmintis, kultūrinė atmintis. [Iš leidinio]

EN1990 marked a new memory period in Lithuanian society, when hitherto silenced and repressed memory groups were given the chance to speak up and talk about themselves in public. One such social group that regained its voice was the Wolfskinder (“wolf children”) - children who had wandered from East Prussian territory into Lithuania after World War II. Some of these children who remained in Soviet Lithuania were forced to disguise and hide their identity and had no right to speak publicly about their war experiences, or later about their migration experiences in Lithuania. This study uses the press and other media sources as well as the testimonials of the Wolfskinder themselves to analyse how the relationship of Lithuanian society with this community’s history and memory changed, particularly when the latter began to reveal evidence and relate their experiences. The main stages of the development of the Wolfskinder (Lith. vilko vaikai) term in Lithuania are also revealed. Keywords: Wolfskinder / wolf children, East Prussia, children begging, traumatic memory, cultural memory. [From the publication p. 491]

• Didžiausia migracijos į Lietuvą krizė: duoneliautojų antplūdis pokariu / Regina Laukaitytė. Naujasis Židinys - Aidai. 2021, Nr. 7, p. 33-38.
• Klaipėdos kraštas 1945-1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose / Sigita Kraniauskienė, Silva Pocytė, Ruth Leiserowitz, Irena Šutinienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. 470 p.
• Lupant "vilko vaikų" svogūną: Rytprūsių krašto vokiečių vaikų likimas ir atmintis Lietuvoje / Rūta Matimaitytė. Naujasis Židinys - Aidai. 2019, Nr. 7, p. 32-37.
• "Negatyvioji" antropologija tekstuose apie "vilko vaikus" / Jūratė Sprindytė. Žmogus ir žodis. 2014, 2, p. 54-67.
• Neprižiūrimų ir beglobių nepilnamečių problema ir jos sprendimas 1944-1954 metais Lietuvoje / Ieva Balčiūnė. Lietuvos istorijos studijos 2021, t. 47, p. 82-98.
• Socialinė atmintis : minėjimai ir užmarštys / Eugenija Krukauskienė, Irena Šutinienė, Inija Trinkūnienė, Anelė Vosyliūtė. Vilnius : Eugrimas, 2003. 152 p.
• "Tėvynė - Rytų Prūsija, namai - Lietuva": vilko vaikų atvejis / Rūta Matimaitytė. Genocidas ir rezistencija. 2024, 1 (55), p. 204-214.