LTLietuvos istoriografijoje iki šiol neatsirado vietos Prano Daunio asmenybei, nors jo nuopelnai neregių, kurčiųjų, socialinei, švietimo istorijai yra didžiuliai. Pranas Daunys, karys savanoris, 1923 m. mūšyje prarado regėjimą, tačiau gyvenimas invalidų bendrabutyje ar perspektyva atsidurti prieglaudoje jo netenkino. Todėl gen. Vlado Nagevičiaus iniciatyva jis buvo tarp kitų aklųjų karo invalidų, kurie buvo išsiųsti mokytis į Rygos aklųjų institutą. Ten išmokęs rašto, remdamasis lotynų ir vokiečių abėcėlėmis ir perėmęs iš latvių nosines raides, pritaikė Brailio rašto sistemą lietuvių kalbai. Norėdamas, kad Lietuvos neregiai turėtų galimybę šviestis ir mokytis amato, o svarbiausia – patys užsidirbti pragyvenimui, buvo vienas iš iniciatorių, kad Lietuvoje atsirastų Lietuvos aklųjų sąjunga (1926 m.) ir Lietuvos aklųjų institutas (1928 m.). Savo mintims pagrįsti rašė straipsnius į spaudą, kurioje pirmasis Lietuvoje kėlė mintį, kad neregiai gali būti ne našta visuomenei, bet visaverčiai jos nariai. Rašė ir grožinę literatūrą, atskleidžiančią, kaip jaučiasi neregys. Didžiausia P. Daunio aistra buvo muzika, jos mokėsi pats, grojo 5 muzikos instrumentais, akompanavo kanklėmis garsiems Lietuvoje solistams, mokė jos kitus akluosius, suorganizavo orkestro įkūrimą Lietuvos aklųjų institute. P. Daunys taip pat inicijavo Lietuvos kurčiųjų-nebylių globos draugijos ir Lietuvos kurčiųjų-nebylių mokyklos įkūrimą 1938 m. Deja, sovietmečiu P. Daunys, kaip buvęs savanoris, buvo laikomas režimo priešu. Visuomenės akyse buvo reabilituotas tik atgavus nepriklausomybę. Reikšminiai žodžiai: brailio raštas, Lietuvos aklieji, švietimas. [Iš leidinio]
ENIn historiography of Lithuania still where is no place for personality of Pranas Daunys, however his merits for the history of the blinds, deaf, and merits for the social and educational history are uncountable. Pranas Daunys, warrior volounteer, lost his eyesight in the battle in 1923, but he was not satisfied in living in the dormitary for war invalids or perspective to live in alms-house. Gen. Vladas Nagevičius organized studies in Riga Insitute for the blinds for some blind war invalids and Pranas Daunys was among them. There he learned Braille and on the basis of Latin, German and Latvian alphabets he adapted Braille for Lithuanian language. He wanted Lithuanian blinds to have an oppurtunity to learn, to gain some craft, and was is the important – to earn for the living. Pranas Daunys was one the main initiator to arrange the Lithuanian Union for the blinds (1926) and to establish the Lithuanian institute for the blinds (1928). He was the first in Lithuania who wrote articles to the newspapers wanting to educate the society that blind people can be not the burden, but the full member of society. He also wrote fiction, but it has no great artistic value, but it is important because it expresses the feelings og the blind man. The greatest passion of Pranas Daunys was music. He played by 5 instruments, taught music other blinds, composed famous solist of Lithuania and arranged the establishment of student‘s orchestra ir Lithuanian institute for the blinds. The deaf in Lithuania can also be grateful to Pranas Daunys – he initiated the establishment of the Lithuanian deaf-mutes care society and Lithuanian deaf-mutes school. But during Soviet era Pranas Daunys was kept as an enemy to the regime. His reabilitation in the eyes of society came only when Lithuania gained independence. Keywords: Braille, the blinds in Lithuania, education. [From the publication]