Glaudžiai įsipynusi į dabartinį Nepriklausomybės laikotarpį: posovietinės transformacijos vieta socialinės atminties žemėlapyje šiuolaikinėje Lietuvoje

LT„Posocializmas“, „pokomunizmas“, „transformacija“ ir kiti semantiškai susiję žodžiai turi laikinumo atspalvį. Akademikai ir politikos formuotojai suvokė, kad šis laikotarpis bus sunkus eiliniams gyventojams. Svarstoma, kad Lietuvoje transformacijos laikotarpis baigėsi – pavyzdžiui, 2004 m., šaliai įstojus į ES ir NATO. Tačiau nežinome, kada šis laikotarpis pasibaigė žiūrint iš Lietuvos gyventojų perspektyvos (jeigu apskritai pasibaigė). Todėl šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kokie su transformacija susiję periodai arba lūžiai išryškėja (jeigu išryškėja) socialinėje atmintyje. Straipsnyje laikomasi periodo definicijos, pagal kurią jis turi ribas laike ir pavadinimą, suvokiamas kaip homogeniškas. Kokybiniai interviu, 2021 m. vasarą surinkti Panevėžyje, Jonavoje ir kaimuose aplink šiuos miestus, analizuojami taikant refleksyviąją teminę analizę (RTA). Daroma išvada, kad transformacija yra glaudžiai įsipynusi į dabartinį Nepriklausomybės laikotarpį. Viena vertus, kai kurie tyrimo dalyviai pasakojo apie „perversmo“, „suirutės“ laiką, kartais jį lygino su pokariu. Kita vertus, atmintyje kur kas ryškesnis bendras atkurtos Nepriklausomybės laikotarpis: jis suvokiamas kaip daugmaž homogeniškas laipsniškos kaitos laikas, kurį įmanu palyginti su stambiu periodu prieš esminį lūžį – sovietmečiu. Raktažodžiai: posovietinė transformacija, periodizacija, pabaiga, socialinė atmintis, Lietuva. [Iš leidinio]

EN'Postsocialism’, ‘postcommunism’, ‘transformation’, and more or less synonymous words have a connotation of temporality. Scholars and policymakers understood that the transitional period was bound to be difficult for the citizens. Now many of them consider that the period of transformation is over in Lithuania, a member state of the EU and NATO since 2004. However, we do not know when (and whether) the period of transformation has ended from the perspective of the citizens of Lithuania. Therefore, this article aims to answer the following question: what periods or breaks associated with the post-Soviet transformation emerge (if they do) in the social memory in Lithuania? The period in social memory is conceptualised as a distinct block of time delineated by breaks, understood as homogenous, and labelled by a name. Qualitative interviews collected in Jonava, Panevėžys, and their vicinities in 2021 are analysed using the Reflexive Thematic Analysis (RTA). It is concluded that the transformation is intertwined with the current period of Independence. On the one hand, some of the research participants talked about the time of ‘overturn’ or ‘turmoil’, sometimes comparing it to the years after World War II, the beginning of the second Soviet occupation of Lithuania. On the other hand, the broad period of restored Independence is much more defined in the memory: it is perceived as a more or less homogeneous time of gradual change and is often compared with the broad period before the major break – the Soviet era. Keywords: post-Soviet transformation, social memory, periodisation, ending, Lithuania. [From the publication]

• Ar baigėsi posocializmas Lietuvoje? Antropologija ir posocializmo transformacijų etnografija / Kristina Šliavaitė. Lietuvos etnologija. 2020, 20 (29), p. 9-35.
• Ar Rimanto Kmitos "Remyga" - tęsinys? recenzija / Jurgita Žana Raškevičiūtė. Naujasis Židinys - Aidai. 2020, Nr. 8, p. 67-69.
• Dabarties istorijos paraščių žmonės : atsiminimai apie sovietmetį ir kasdienybės patirtys kaimo bendruomenėse / Neringa Klumbytė. Politologija. 2004, Nr. 3 (35), p.63-83.
• Didieji renginiai Lietuvoje 1989 ir 1993 metais ("Baltijos kelias" ir popiežiaus Jono Paulius II vizitas į Lietuvą): reprezentatyvių Lietuvos gyventojų apklausų rezultatai / Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė. Lietuvos socialinė raida. 2013, Nr. 2, p. 129-141.
• Kokia demokratija, koks kapitalizmas? : pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
• Nation and liberation: remembering the national movement for independence (1987-1991) in post-soviet Lithuania / Neringa Klumbytė. Ab Imperio. 2013, 2, p. 253-277.
• Pokomunistinės valstybės raida Europos Sąjungoje : užtikrinta ateitis ar spąstai? / Liutauras Gudžinskas. Politologija. 2009, Nr. 3 (55), p. 127-152.
• Sąjūdis Lietuvos periferijoje: Kamajų miestelio atvejis / Irena Šutinienė. Kamajai / vyriausiasis redaktorius sudarytojas Venantas Mačiekus. Vilnius: Versmė, 2016. P. 439-454.
• Socialinio teisingumo sampratos ir patirtys: saugumas, lygybė ir pasitikėjimas / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Neringa Klumbytė, Kristina Šliavaitė. Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Neringa Klumbytė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2018. P. 237-272.
• Time and history in the memories of Soviet generations / Inga Vinogradnaitė. Baltic journal of political science. 2018, no 7/8, p. 45-55.
• Trauma ir kultūra / Danutė Gailienė. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 9-23. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 9-23.
• "Visi buvo patriotai vis tiek, norėjo tos nepriklausomybės": kartos po "lūžio" atminties darbas ir buvusio režimo samprata : disertacija / Liucija Vervečkienė. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2022. 205 p.