LTStraipsnyje, remiantis pusiau struktūruotų biografinių interviu duomenimis, nagrinėjama lietuvių diasporos Kazachstane antrosios ir trečiosios kartų atmintis ir jos naudojimas jų etninės tapatybės daryboje. Po sovietmečiu nutrūkusio atminties perdavimo iš kartos į kartą ši atmintis daugiausia atkuriama kaip šeimų atmintis ir dėl vyraujančios „paveldimos“ etninės tapatybės sampratos jos atkūrimas vyko ir vyksta drauge su lietuviškosios tapatybės atkūrimu. Šeimų atminties atkūrimo emociniai poreikiai palikuonių kartose sustiprina ir etninės tapatybės atkūrimo poreikį, kai kuriais atvejais ši atmintis tampa svarbiu jos ištekliu. Raktažodžiai: šeimų atmintis, etninė tapatybė, prievartinė migracija, Kazachstano lietuviai. [Iš leidinio]
ENBased on the data of semi-structured biographical interviews, the article examines the family memory of the descendants of Lithuanian forced migrants in Kazakhstan and its use as a resource of their ethnic identity. After the interruption of intergenerational memory transmission during the Soviet era, the memory of forced migrants is largely restored as the family memory. Due to the prevailing concept of primordial ‘inherited’ ethnic identity, the restoration of family memory takes place together with the restoration of Lithuanian identity. The emotional needs to restore family memory in the generations of descendants also strengthen the need to restore ethnic identity and in some cases family memory is its important resource. Keywords: family memory, ethnic identity, forced migration, Lithuanians of Kazakhstan. [From the publication]