The Descendants of Lithuanian immigrants in Kazakhstan: contours of ethnic identity

LTPriverstinės migracijos iš Lietuvos į Sovietų Sąjungos rytus tyrimai apima platų nagrinėjamų klausimų spektrą. Metodologiniu požiūriu, šiuos tyrimus vienija tyrimo imtis, kurią sudaro grįžę į Lietuvą buvę Gulago / Karlago kaliniai ir tremtiniai. Tačiau po prievartinės migracijos Rusijoje, taip pat ir Kazachstane susidariusios lietuvių diasporos ir jų per kartas perduodama etninė tapatybė nėra išsamiau tirtos. Straipsnyje, remiantis kokybinių duomenų rinkimo metodais, siekiama atsakyti į klausimą, kaip ir kokie socialiniai, politiniai ir kultūriniai kontekstai lemia lietuvių diasporos Kazachstane etninės identifikacijos procesus, kaip braižomos etniškumo ribos, kokie kultūriniai ir socialiniai ištekliai tam naudojami. Kaip atskleidė tyrimo duomenys, Kazachstano valstybės implikuojama ir informantų habitualizuota etniškumo samprata, eliminuojanti iš jos struktūros kultūrinį turinį ir jo raiškos poreikį bei galimybes, etniškumo konstravimo išteklius susiaurina iki vienintelio, šaknų kriterijaus. Tačiau daugumai informantų šaknys – tai tik kilmės faktas, o lietuviškumas – tik įrašas asmens dokumente, neturintis ir nenumatantis kultūrinių skirtumų.Įšaknintas ir iškultūrintas etniškumas bei dvigubos šaknys (nes dauguma yra gimę etniškai mišriose šeimose) įgalina visą spektrą manipuliacijų lietuviška etnine tapatybe. Lietuviu (-e) tampama pasirenkant tėvo arba motinos šaknis priklausomai nuo individualaus požiūrio į šaknų perdavimo liniją arba pasitelkiant naudos, kurią gali suteikti buvimas etniniu lietuviu, kriterijų. Lietuviškos etninės tapatybės profitizacija – jos pavertimas naudos gavimo ištekliumi, visų pirma dėl galimybės įgyti Lietuvos pilietybę ir į ją repatrijuoti – bene dažniausias tapimo lietuviu, lietuviškų šaknų prisiminimo ir lietuviškos etninės tapatybės aktyvavimo veiksnys. Raktažodžiai: diaspora, lietuviai Kazachstane, etninė tapatybė, kilmė. [Iš leidinio]

ENResearch on the forced migration of Lithuanians to the east of the former Soviet Union in the 1940s and early 1950s throws up a wide range of issues. Methodologically, most of such studies are similar in terms of the sample chosen, which consists of the former prisoners of gulags and exiles who have returned to Lithuania, but it usually disregards those who stayed. Accordingly, the Lithuanian diasporas that emerged in the east after the forced migration, including in Kazakhstan, have not been studied in detail. In this article, our aim is to answer the questions of how and in what private and public contexts processes of the ethnic identification of the Lithuanian diaspora in Kazakhstan are determined, how ethnic boundaries are drawn, and what cultural and social resources are used for this purpose. As the research revealed, the conceptualisation of ethnicity implied by the Kazakhstan state that has been adopted by our informants eliminates its cultural content, or at most reduces it to forms evident in festive culture, as well as the need and possibilities for its expression. As a result, ethnic identity is constructed on the basis of what is almost the sole criterion: Lithuanian descent in the form of ‘root’ or ‘blood’. For most of our informants, ‘roots’ are just a fact of origin, as shown in the practice of entering Lithuanian ethnicity in personal documents, an officially required practice which does not have and does not presuppose any enactment of ethno-cultural differences.Ethnicity, which is seen as ‘in-rooted’ but also as culture-less and as muted by a doubling of roots among ethnically mixed families of origin, enables a whole spectrum of manipulations of ethnic identity. One such manipulation is attempting to profit from the Lithuanian ethnic identity by turning it into a resource for acquiring benefits. The practice of profiteering from the Lithuanian ethnic identity, and thus its transformation into a resource for gaining benefits in the forms of Lithuanian citizenship and a hope of being repatriated to Lithuania, is probably the most frequent factor in becoming Lithuanian by remembering Lithuanian roots and activating the Lithuanian ethnic identity. Keywords: Lithuanians in Kazakhstan, ethnic identity, descent, diaspora. [From the publication]

• Atmintis, išmokimas ir pilietybė antros kartos lietuvių imigrantų identiteto daryboje: Londono atvejis / Jolanta Kuznecovienė. Etniškumo studijos. 2014, Nr. 2, p. 29-47.
• Ethnicity and identity in the memoirs of Lithuanian children deported to the Gulag / Tomas Balkelis. Maps of memory: trauma, identity and exile in deportation memoirs from the Baltic States / edited by Violeta Davoliūtė, Tomas Balkelis. Vilnius: Institute of Lithuanian Literature and Folklore, 2012. P. 46-71.
• Gyvenimas ant sūpuoklių: lietuvių diasporos antrosios kartos identiteto dilemos / Jolanta Kuznecovienė. Lietuvos etnologija. 2018, 18 (27), p. 87-108.
• Ką jie mums padarė : Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu / Danutė Gailienė. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
• Lithuanian women and Lithuanian men in Soviet exile: living through trauma / Dalia Leinartė. Maps of memory: trauma, identity and exile in deportation memoirs from the Baltic States / edited by Violeta Davoliūtė, Tomas Balkelis. Vilnius: Institute of Lithuanian Literature and Folklore, 2012. P. 72-89.
• Migrantai iš Lietuvos Šiaurės Airijoje: "savos erdvės" konstravimas : disertacija / Neringa Liubinienė. Kaunas, 2009. 163 p.
• Transnacionalizmas ir migracija: lietuvių migrantų ir jų ainių patirtys, strategijos ir identitetai Teksase, Užvolgyje ir Čikagoje / Vytis Čiubrinskas. Migracija: sampratos ir patirtys / sudarytoja Margarita Matulytė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2022. P. 20-58, 480.
• Trauma ir kultūra / Danutė Gailienė. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 9-23. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 9-23.
• War, deportation and trauma in the narratives of former women resistance fighters / Dovilė Budrytė. Maps of memory: trauma, identity and exile in deportation memoirs from the Baltic States / edited by Violeta Davoliūtė, Tomas Balkelis. Vilnius: Institute of Lithuanian Literature and Folklore, 2012. P. 137-152.