LTStraipsnyje archeologinės medžiagos, tarpkultūrinių kontaktų, AMS 14C datavimo, cheminių-fizikinių ir biologinių tyrimų požiūriu nagrinėjami bronziniai alavu dengti papuošalai: rato formos kabutis su 11 stipinėlių ir karolis, rasti dviejuose Lazdininkų-Kalnalaukio kapinyno kapuose. Originaliai abu dirbiniai buvo prabangių vėrinių dalys. Remiantis įkapėmis, tarp jų Marco Aureliaus (161–180) ir Komodo (177–192) sestercijais ir AMS 14C datomis, abu kapai datuojami II a. pabaiga – III a. pirmuoju ketvirčiu. Į abu kapus šie papuošalai pateko kaip verpimo įrankiai – verpstukai su augalinėmis šeivomis. Abu verpimo įrankiai yra pirmieji, atsiradę II a. pabaigos – III a. pirmojo ketvirčio Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Labiausiai tikėtina, kad ratuko formos verpstuke (kapas 8 (1992)) šeivai naudota Phragmites australis (paprastoji nendrė) arba Schoenoplectus lacustris (ežero pakrantės viksva). Rato formos kabutyje šeivai panaudotas iki šiol Lietuvoje nerastas ir oficialiai neužfiksuotas vandens augalas. Nors ratuko svoris 12,4 gramų ir jis galėjo atlikti verpimo funkciją, tačiau mažai tikėtina, kad šią darbinę funkciją galėtų atlikti vandens augalas. Kape 68 (2001) rastas karolis TM 521 (pagal Tempelmann-Mączyńska 1985) sveria tik 7,48 gramų, o tai per mažas svoris verpstukui, kad jis galėtų būti naudojamas realiame gyvenime verpiant. Tačiau karolio viduje rasta, tikėtina, iš liepos medžio (Tilia cordata) išdrožta šeiva rodo, kad dirbinys buvo naudotas kaip verpstukas, bet simboline prasme – anapilyje, kur svoris nėra labai svarbus. Kaip atskleidžia rašytiniai šaltiniai ir archeologinė medžiaga iš Europos, verpimo tradicijos buvo svarbios kasdieniame gyvenime ir laidojimo papročiuose. Verpimas buvo reikšmingas kasdienėje praktikoje, taigi jo idėja galėjo būti perkelta į pomirtinį gyvenimą.Todėl įmanoma prielaida, kad verpimo įrankiai gali turėti tam tikrą svarbią mitologinę reikšmę. Verpimas ir audimas glaudžiai susiję su likimu, o liepos medis – su deive Laima, kur abu atsiskleidžia per tris mitinius kodus: likimą, laimę ir gimimą. Artimiausios analogijos rato formos kabučiui (Lazdininkų-Kalnalaukio atveju – verpstukui) žinomos iš Vielbarko kultūros ir turėtų būti importas iš šio kultūrinio arealo. Karoliui-verpstukui, rastam kape 68 (2001), analogų žinoma iš Nemuno žemupio, Vidurio Lietuvos ir Sembos-Notangos bei Vielbarko kultūrų. Tuo tarpu Tautų kraustymosi laikotarpio Plinkaigalio kapinyne (Kėdainių rajone), kape 115, ir Vecaucės Losbergų (Vecauces Losbergi, Duobelės r., Latvija) kapinyne atsitiktinai rasti vario lydinio verpstukai su 8 stipinėliais ir stebulėmis yra verpimo įrankiai. Minima, kad Plinkaigalio verpstuke buvo rastas nedidelis nenustatytos rūšies medžio fragmentas (neišliko). Tikėtina, kad abu Tautų kraustymosi laikotarpio verpstukai gaminti vietoje, galbūt net toje pačioje dirbtuvėje. Suprantama, išskirtinės formos dirbiniai, skirti verpti, išlaiko simbolinę gyvenimo trukmės reikšmę. [Iš leidinio]
ENThis article investigates tinned bronze ornaments found in two graves of the Lazdininkai-Kalnalaukis cemetery dated to the end of the 2nd century to the first quarter of the 3rd century AD from the perspective of archaeological materials, intercultural contacts, 14C AMS dating, and chemical-physical and biological research. These ornaments - a wheel-shaped pendant and a bead - were originally parts of fashionable necklaces. However, these ornaments went into the graves as spinning tools. The wheel-shaped pendant from grave 8(1992) contains the first ever found, or at least officially recorded, use in Lithuania of an aquatic plant for a spinning tool bobbin. The piece of possible linden tree wood was used to compose the spinning tool bobbin found in grave 68(2001). These spinning tools are the first to have appeared in Lithuanian archaeological material from as early as the end of the 2nd century to the first quarter of the 3rd century. In addition, both spinning tools are unique in the Lithuanian archaeological record so far in that the copper alloy spindle whorls were used to compose both working tools. The closest analogues for the wheel-shaped pendant are known from the Wielbark culture and this example should be considered as an import from that cultural area. Copper alloy beads and various local derivatives, however, are numerous in the range of the Baltic cultures area. The copper alloy wheel-shaped spindle whorls from the Migration period cemeteries are the spinning tools created for the specific purpose of spinning which were produced locally, even possibly in the same workshops. Keywords: pendant, bead, repurposed artefacts, spinning tools, aquatic plant, wood, Lazdininkai-Kalnalaukis cemetery. [From the publication]