Human diet in Lithuania during the Late Roman and Migration periods (ca. 200-700 AD) based on stable carbon and nitrogen isotope data

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Human diet in Lithuania during the Late Roman and Migration periods (ca. 200-700 AD) based on stable carbon and nitrogen isotope data
Alternative Title:
Vėlyvojo Romėniškojo ir Tautų kraustymosi laikotarpių (apie 200-700 m.) žmonių mityba stabiliųjų anglies ir azoto izotopų duomenimis
Authors:
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2023, t. 30, p. 80-115
Subject Category:
LT
11 tūkst. m. pr. Kr. - 12 amžius. Lietuvos priešistorė; Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations; Gyventojai / Population; Kapinynai. Pilkapiai / Barrow. Burials.
Summary / Abstract:

LTŠio straipsnio tikslas – išanalizuoti Vėlyvuoju Romėniškuoju ir Tautų kraustymosi laikotarpiais Lietuvos teritorijoje gyvenusių žmonių mitybą, remiantis žmonių kaulų kolageno stabiliųjų izotopų (δ13C ir δ15N) analizės duomenimis. Ištirtas 71 kolageno mėginys iš Rytų, Šiaurės vidurio, Vidurio ir Vakarų Lietuvos laidojimo paminklų. Gauti izotopiniai rezultatai atskleidė, kad visų tirtų žmonių mityboje pagrindinį vaidmenį vaidino sausumos gyvūnų baltymai, tačiau jų santykinė dalis kitų baltymų šaltinių (ypač gėlavandenių žuvų) atžvilgiu skyrėsi. Statistinė gautų izotopinių verčių analizė parodė buvus statistiškai reikšmingų mitybos skirtumų tarp žmonių, gyvenusių skirtinguose Lietuvos regionuose. Didžiosios dalies žmonių, gyvenusių Rytų Lietuvoje, pagrindinis baltymų šaltinis buvo sausumos gyvūnai, tuo tarpu likusių šio regiono individų svarbiausiais baltymų šaltiniais galėjo būti arba gyvūnai, arba gėlavandenės žuvys, arba tam tikras šių šaltinių derinys. Vidurio Lietuvos žmonės, lyginant su kitais regionais, turėjo vidutiniškai aukščiausias δ15N vertes, kurios gali rodyti, kad jų mityboje didžiausią santykinę baltymų dalį sudarė sausumos gyvūnai ir (arba) gėlavandenės žuvys. Tuo tarpu daugumos Šiaurės vidurio Lietuvos kapinynuose palaidotų žmonių mityboje, lyginant su Vidurio Lietuva, sausumos gyvūnai sudarė didesnę baltymų dalį nei gėlavandenės žuvys. Vakarų Lietuvos kapinynuose palaidotų individų mityba buvo panaši į Šiaurės vidurio Lietuvos, nors izotopiniai duomenys rodo dar didesnę santykinę sausumos gyvūnų ir mažesnę gėlavandenių žuvų baltymų dalį.Vertinant visų tirtų Lietuvos regionų žmonių izotopų duomenis, buvo nustatyta, kad vyrų δ15N vertės buvo statistiškai reikšmingai aukštesnės nei moterų, kas rodo didesnę sausumos gyvūnų ir (arba) gėlavandenių žuvų dalį vyrų mityboje. Tačiau nagrinėjant mitybos skirtumus tarp lyčių kiekvieno išskirto regiono mastu, statistiškai reikšmingų vyrų ir moterų mitybos skirtumų nustatyta tik Šiaurės vidurio ir Vidurio Lietuvoje, tuo tarpu kituose tirtuose Lietuvos regionuose jų nepastebėta. Remiantis šiame tyrime analizuotų žmonių kaulų kolageno mėginių stabiliųjų izotopų vertėmis ir pagal archeologinius kriterijus išskirtomis socialinėmis grupėmis, galima daryti išvadą, kad Vėlyvuoju Romėniškuoju ir Tautų kraustymosi laikotarpiais Lietuvoje nebuvo statistiškai reikšmingų mitybos skirtumų tarp skirtingo socialinio statuso asmenų. Tačiau taip pat negalima atmesti tikimybės, kad elito atstovų ir žemesnio socialinio statuso bendruomenės narių mityba iš tiesų skyrėsi, o baltymų pagrindą sudarė skirtingų rūšių gyvūnai, kurių tarpusavio stabiliųjų izotopų vertės buvo panašios. Šio tyrimo rezultatai leido atlikti vieną iš pirmųjų bandymų įvertinti žmonių mitybos įpročius įvairiose Lietuvos vietovėse Vėlyvuoju Romėniškuoju ir Tautų kraustymosi laikotarpiais, o gauti izotopiniai duomenys gali padėti ateityje tiriant kitus, dar nežinomus, aptariamuoju laikotarpiu Lietuvoje gyvenusių žmonių mitybos aspektus. [Iš leidinio]

ENIn this study, 71 human individuals were subjected to stable carbon (δ13C) and nitrogen (δ15N) isotope analysis of bone collagen samples for the purpose of determining human dietary patterns in Lithuania during the Late Roman and Migration periods. More specifically, based on the isotopic data, the aim was to determine and evaluate any potential dietary differences between individuals on the basis of their sex, age, social status and place of residence during the periods in question. The results of this study suggest that there were isotopically clearly distinguishable dietary differences between individuals from different parts/regions of Lithuania. Also, statistically significant dietary differences (on the basis of δ15N values) between males and females were observed (although, when making the same sex-based isotopic comparisons at an individual site level, the same result was observed only among those from Marvelė cemetery). However, no statistically significant isotopic differences were detected between different social or age groups. Overall, these results give us one of the first glimpses into the types of dietary habits practiced by people in various parts of Lithuania during the Roman and Migration periods, which could also serve as a good starting point for future investigations into other dietary aspects in the territories and periods in question that still remain unknown. Keywords: human diet, Late Roman period, Migration period, Lithuania, δ13C; δ15N. [From the publication]

DOI:
10.15181/ab.v30i0.2565
ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Subject:
Archeologija / Archaeology
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/106120
Updated:
2024-02-16 12:59:13
Metrics:
Views: 24
Export:
Download