(Ne)susvetimėjimas Lietuvos mokyklose: keturių abiturientų atvejų analizė

LTStraipsnyje analitinis dėmesys kreipiamas į mokytojo ir mokinio santykio lauke besireiškiantį susvetimėjimą. Tyrime naudojamas Morinaj, Hadjar ir Hascher (2020) kiekybinis-diagnostinis susvetimėjimo lygio nustatymo klausimynas (skalė), kuriuo iš tiriamos dvyliktokų populiacijos (n = 227) atrinkti du didelį ir du mažą susvetimėjimą santykio su mokytojais lauke patiriantys tyrimo dalyviai. Jie pakviesti į kokybinį pusiau struktūruotą interviu, kurio metu siekta geriau suprasti mokinio ir mokytojo susvetimėjimo problemą.Tyrimu siekta geriau suprasti susvetimėjimo reiškinį atsižvelgiant į mokytojo ir mokinio santykio sritį, aptarti ir reflektuoti diagnostinio klausimyno galimybes ir atskleisti keturių tyrimo dalyvių (ne)susvetimėjimo santykyje su mokytojais patirtis. Tyrimo nustatyta, kad dalyviai skirtingai interpretavo klausimyno teiginius, pateikė skirtingus atsakymus, kas galėjo iškreipti diagnostinio tyrimo rezultatus, o atskleista pedagoginių patirčių įvairovė parodė, kad susvetimėjimas yra individualus ir daugiaplanis reiškinys, į kurio tolesnius tyrimus prasminga įtraukti ir kokybinę metodologinę perspektyvą. Pagrindiniai žodžiai: susvetimėjimas mokykloje, mokinio ir mokytojo santykis, susvetimėjimo priežastys. [Iš leidinio]

ENThis article focuses on the alienation manifested in the field of the teacher-student relationship. The study uses Morinaj, Hadjar and Hascher’s (2020) quantitative-diagnostic instrument for determining the level of alienation, with the help of which participants experiencing 2 high and 2 low alienation in relation to teachers were selected from the studied population of twelfth graders (n=227). The latter were invited to a qualitative semi-structured interview. The aim of this study was to better understand the problem of alienation in the student–teacher relation, discuss and reflect on the possibilities of the diagnostic instrument and reveal the experiences of (non)alienation of four research participants. It was found that the participants interpreted the statements of the instrument differently, giving different answers, which could potentially distort the results of the diagnostic study. The revealed diversity of pedagogical experiences showed that alienation is an individual and multifaceted phenomenon, thus it is meaningful to supplement further alienation research with a qualitative methodological perspective. Keywords: school alienation, teacher-student relation, causes of alienation. [From the publication]