Mūsų šeimą jungė tyla: agonistinė poatmintis Danieliaus Mendelsohno, Ritos Gabis ir Julijos Šukys šeimos biografiniuose pasakojimuose

LTPasitelkus agonizmo sąvoką straipsnyje analizuojami trys šeimos biografiniai pasakojimai. Išeivių iš Ukrainos šeimoje gimęs JAV rašytojas Danielius Mendelsohnas siekia atskleisti per Holokaustą Ukrainoje nužudytų šešių giminaičių mirties aplinkybes. Išeivių iš Lietuvos vaikaitės Rita Gabis ir Julija Šukys tyrinėja iš šeimos pasakojimų ištrintą senelių bendrininkavimo su nacių okupaciniu režimu Lietuvoje atmintį, asmeninės etinės atsakomybės ribas. Visų autorių tekstus jungia kritinis santykis su šeimose ir išeivių bendruomenėse perduota antagonistine atmintimi ir pastangos formuoti naują santykį su šeimos istorija. Esminiu transformacijos momentu tampa „grįžimas“ į buvusią šeimos gimtinę, į trauminių įvykių lokãles. Straipsnyje argumentuojama, kad D. Mendelsohno, R. Gabis ir J. Šukys šeimos biografiniai naratyvai atspindi agonistinį atminties modelį, įtraukiantį ir sutalpinantį prieštaringas istorines patirtis bei perspektyvas. Raktiniai žodžiai: Lietuva, Ukraina, Holokaustas, lokalumas, poatmintis, agonizmas. [Iš leidinio]

ENThis article develops the concept of agonistic postmemory through an analysis of three biographical family narratives of World War II and the Holocaust. The American writer Daniel Mendelsohn, a third-generation descendant of Ukrainian Jews, investigates the circumstances surrounding the murder of his family members during the Holocaust. Rita Gabis and Julija Šukys, third-generation descendants of Lithuanian war refugees, reflect on the fate of their grandparents, of whom some were deported by the Soviets in 1941 while others collaborated with the Nazi occupational regime. The texts of all three writers share a common critical stance towards the divisive, antagonistic memory of World War II as received in their families and émigré communities and make similar attempts at forming a new relationship with their family history. For each author, a fundamental coming to terms with the past was enabled by their “return” to the birthplace of their grandparents and the locales of these traumatic events. It is precisely these locales that become an arena for important encounters with the “others” and a different memory space, as well as a jumping-off point for new forms of memory. In this manner, the biographical family narratives of Mendelsohn, Gabis and Šukys exemplify the agonistic model of memory, which incorporates and accommodates contradictory historical experiences and perspectives, including a dialogue between the local and the global. Keywords: Lithuania, Ukraine, Holocaust, localism, postmemory, agonism. [From the publication p. 481]

• Genealogical writing and memory of the Holocaust in Lithuania / Violeta Davoliūtė. East European Jewish affairs. 2021, Vol. 51, no. 1, p. 70-85.
• Holokausto užmarštis kaip istorinis procesas: Vabalninkiečių atminties atvejis / Šarūnė Sederevičiūtė. Lietuvos istorijos studijos 2016, t. 37, p. 177-194.
• Socialinė atmintis : minėjimai ir užmarštys / Eugenija Krukauskienė, Irena Šutinienė, Inija Trinkūnienė, Anelė Vosyliūtė. Vilnius : Eugrimas, 2003. 152 p.