Valtis plaukia palengva žemyn upe: žuvies tiekimas valdovo ir miestiečių virtuvei. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rinkinių lobynas

LTVilniaus Žemutinės pilies kultūriniai sluoksniai išsaugojo nenutrūkstamai nuo XIII a. iki XIX a. gyvenusių žmonių kasdienybės smulkmenas, tarp jų ir artefaktus, pasakojančius apie vandens gėrybių naudojimą tiek miestiečių, tiek valdovo virtuvėje. Straipsnyje pristatomi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologiniame rinkinyje saugomi su vandens transportu, žuvies gaudymu ir jos bei kitų vandens gėrybių vartojimu XIII–XIX a. žmonių mityboje susiję dirbiniai ir zooarcheologinė medžiaga. Darbo tikslas – išanalizuoti sukauptus archeologinius duomenis ir atskleisti žuvies gaudymo būdų vystymąsi, vandens gėrybių rūšinį pasiskirstymą, parodyti jų kiekius ir vietą aptariamo laikotarpio žmonių mitybos racione. Pristatomų archeologinių duomenų analizė leidžia rekonstruoti žvejybos verslo inventorių, susipažinti su universaliais rykais, kurie taip pat galėjo būti naudojami gaudant vandens gėrybes, sužinoti, kokiais kiekiais vartotos žuvys iš šalia tekėjusių upių ir iš kitų vandens telkinių, tarp jų ir iš jūrų atkeliavę laimikiai. Šios medžiagos sugretinimas su istoriniais duomenimis daug įvairiapusiškiau parodo aptariamo laikotarpio mitybos raidą, kuriai, neabejotinai, įtakos turėjo krikščionybės įvedimas ir kartu su ja atsiradęs pasninkas. Reikšminiai žodžiai: kasdienybės istorija, mityba, viduramžiai, Vilniaus Žemutinė pilis, žuvys, žvejyba. [Iš leidinio]

ENVilnius, the capital of Lithuania, is located at the confluence of Neris and Vilnius rivers. The creation of the city and its subsequent status as the capital is unimaginable without the existence of these rivers. Not only did they provide natural protection for a long time, they were also used to develop shipping and trade relations, but they also made it possible to quickly and comfortably supply river fish to both the citizens and the Duke’s estate, which had been located there since the 14th century. As the area under discussion was surrounded by water, it is not surprising that part of the archaeological collection of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania consists of exhibits related to fish, fishing and water transport, which reveal the ways and from where water goods reached the townspeople and the Duke’s estate. The fishing trade required a wide variety of tools. Some of them were necessary for catching and scaring fish in different ways, others were related to fish extraction, and others were related to water vehicles. Among them were wooden utensils that were necessary for the removal of water or the storage of caught fish. Ropes were widely used in this trade: fishing nets were woven from them and floats were tied.Besides fishing hooks, most of the exhibits related to the topic under discussion are the findings of organic origin (floats, pulleys, creels, ropes, oars) and zooarcheological (fish scales, bones, shells) finds, which are not found in all archaeological complexes, hence, the accumulated collection reveals the nuances of material culture between the 13th and 17th centuries, reflecting not only the daily life of Vilnius city, but also of the relatively large region of the Grand Duchy of Lithuania. After comparing archaeological and historical data, it is possible to reconstruct the evolution of fish catching techniques, reveal the species distribution of water products, trace their quantities, determine the location of fish in the diet of people at the time, tracing whether the introduction of Christianity changed the eating habits of people who lived near rivers. [From the publication]