LTAnalizuojant disertacijos objektą – moterų narystę Lietuvos akademinėje (mokslo) bendruomenėje, darbe buvo keliami du tikslai. Pirma, teorinėje-metodologinėje plotmėje, disertacijoje siekiama nustatyti analizuojamą reiškinį sąlygojančių veiksnių bei procesų struktūras ir mechanizmus bei sukurti teorinę-metodologinę reiškinio analizės struktūrą. Antra, empirinėje plotmėje, darbe siekiama ištirti moterų dalyvavimo Lietuvos akademinėje (mokslo) bendruomenėje tendencijas skirtingais laikotarpiais skirtingose mokslinės ir akademinės veiklos srityse bei skirtinguose karjeros etapuose ir nustatyti šį reiškinį sąlygojančius veiksnius. Taigi pasinaudojant susistemintos mokslinės literatūros ir sukauptų teisinių dokumentų analizės metodais, sukurtos antrinių statistinių duomenų bazės analize taikant matematinius statistinės analizės metodus bei šiuos rezultatus papildant interviu medžiagos analize, disertacijoje detaliai aptariami moterų situacijos užsienio šalių akademinėse (mokslo) bendruomenėse ypatumai bei juos lemiantys ekonominiai, politiniai, socio-kultūriniai veiksniai. Antra, disertacijoje pateikiama detali moterų dalyvavimo Lietuvos akademinėje (mokslo) bendruomenėje analizė pradedant 1932 m., kada pirmoji moteris Lietuvoje įgijo mokslo laipsnį ir baigiant 2000 m., kuri atskleidžia tų pačių – politinių, ekonominių, socio-kultūrinių veiksnių įtaką šio reiškinio raidai šalyje. [Iš leidinio]
ENThe dissertation analyzes female membership in Lithuanian academic (scientific) community; it stipulates two goals. Firstly, in terms of theory-methodology, the dissertation aims to identify structures and mechanisms influencing the object of analysis and create theoretical-methodological analysis structure of the phenomenon. Secondly, in empirical terms, the work aims to examine trends in female membership in Lithuanian academic (scientific) community at different periods in different areas of scientific and academic activities and at different career stages and identify factors underlying these trends. Therefore, drawing on systemic analysis methods of scientific literature and accumulated legal documents, a created database of secondary statistical data, using mathematical statistical analysis methods, and supplementing these results by analysis of interview material, the dissertation discusses situation of women in national academic (scientific) communities abroad, specific features, and economic, political, socio-cultural factors underlying these trends. Secondly, the dissertation presents a detailed analysis of women participation in Lithuanian academic (scientific) community beginning with 1932, when the first Lithuanian woman gained a scientific qualification, and ending with 2000. The analysis reveals the influence of the same factors - political, economic, socio-cultural – on evolution of this phenomenon in Lithuania.