Ateitininkai ir istorinis naratyvas apie XIX a. lietuvių tautinį atgimimą Lietuvos Respublikoje (1918-1940)

LTŠalyje įsitvirtinus nedemokratiniam politiniam režimui, jam atstovaujanti valdžia įgyja monopolinių teisių formuoti atminimo kultūrą ir pateikti savąjį istorijos naratyvą, kuris tarnautų tik jos simbolinio kapitalo didinimui ir politinei legitimacijai. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, ar Lietuvos Respublikoje (1918–1940), esant autoritariniam A. Smetonos režimui, viešojoje erdvėje galėjo atsirasti su politiniu režimu nesusijusių ar net jam oponuojančių visuomeninių judėjimų reprezentuojamų istorinių naratyvų. Ieškant atsakymo į šį klausimą tyrimui buvo pasirinkta lietuvių katalikų organizacija „Ateitis“, kurios gretose buvo nemažai žinomų istorikų. Straipsnyje tirtas istorikų ateitininkų pateiktas pasakojimas apie XIX a. lietuvių tautinį atgimimą. Teigiama, kad didžiausiu istorikų ateitininkų įgyvendintu kolektyviniu moksliniu projektu istorijos baruose tapo 1936 m. išleista Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“. Šią Lietuvos istorijos sintezę valdžia rekomendavo naudoti kaip mokyklinį vadovėlį. A. Šapokos redaguotos „Lietuvos istorijos“ dėka buvo oficialiai įtvirtintas istorikų ateitininkų pateiktas pasakojimas apie XIX a. lietuvių tautinį atgimimą. Knygoje pabrėžta, kad lietuvių katalikų dvasininkų vaidmuo lietuvių nacionaliniame judėjime buvo ypač svarbus. Taigi valdžios oficialiai pripažinto istorinio pasakojimo apie lietuvių tautinį atgimimą kūrėjais tapo ne politinio režimo atstovai, bet jam oponuojantys istorikai ateitininkai. Raktažodžiai: kolektyvinė atmintis, Lietuvos istoriografija, lietuvių tautinis atgimimas, ateitininkai, Lietuvos Respublika (1918–1940). [Iš leidinio]

ENOnce an undemocratic political regime is established in the country, the government representing it acquires monopoly rights to shape the culture of remembrance and present its own narrative of history, which would only serve to increase its symbolic capital and political legitimation. The article tries to answer the question whether the 20th century in interwar Lithuania, when the authoritarian regime of A. Smetona was in power, historical narratives represented by social movements unrelated to the political regime or even opposed to it could exist in the public space. In search of an answer to this question, the Lithuanian Catholic organization “Ateitis”, which included a group of well-known historians, was chosen for the study. The story of the 19th century presented by future historians was chosen for the study. Lithuanian national revival. It is said that the biggest collective scientific project implemented by future historians in the bars of history was in 1936. “History of Lithuania” edited by A. Šapoka was published. This synthesis of Lithuanian history was recommended by the authorities to be used as a school textbook. Thanks to the “History of Lithuania” edited by A. Šapoka, the story presented by future historians about the 19th century was officially established. Lithuanian national revival, which emphasizes the particularly important role of Lithuanian Catholic clergy in the Lithuanian national movement. In this way, the creators of the historical narrative about the Lithuanian national rebirth officially recognized by the government were not the representatives of the political regime, but the historians opposing it, who were the ateitininkai. Keywords: collective memory, Lithuanian historiography, Lithuanian national revival, ateitininkai, Republic of Lithuania (1918–1940). [From the publication]

• Ateities draugai : ateitininkų istorija (iki 1940 m.) / Kęstutis Skrupskelis. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai : 2010. 798 p.
• Kultūrinė atmintis ar atminimo kultūra? Kultūrinės atminties teorijos taikymo moderniųjų laikų tyrimams problemos / Vasilijus Safronovas. Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo : atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje / sudarė Alvydas Nikžentaitis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. P. 39-64.
• Nepriklausomos Lietuvos (1918 -1940 m.) istorikų ideologinės pažiūros / Valdas Selenis. Logos (Vilnius). 2008, 56, p. 208-212. 2008, 57, p. 216-222.
• Rengiant antrąjį "Lietuvos istorijos" leidimą : du Petro Klimo laiškai Adolfui Šapokai / Valdas Selenis. Lietuvos istorijos metraštis. 2007, 2006/2, p. 161-166.
• Zenonas Ivinskis 1918-1940 metų istorikų bendrijos kontekste / Valdas Selenis. Soter. 2009, 29 (57), p. 85-96.