Mokyklos nelankymo Lietuvoje socialinė determinacija : disertacija

LTŠios disertacijos tikslas – nustatyti mokyklos nelankymo Lietuvoje socialines priežastis bei įvertinti šio reiškinio pasekmes. Kaip tyrimo objekto kintamieji pasirinkta mokyklos nelankymo reiškinio Lietuvoje istorinė, socialinės aplinkos, šeimos įtakos, pereinamojo laikotarpio ypatumų, valstybės pareigūnų požiūrio į mokyklos nelankymo problemą analizė. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros bei dokumentų, antrinių duomenų analizė, nelankančių mokyklos vaikų, jų šeimų ir mokytojų bei ekspertų apklausa. Disertacijos 4 skyriuose apžvelgiama privalomojo mokymo įvedimo Lietuvoje ir pasaulyje raida, analizuojamos mokyklos nelankymo Lietuvoje, atsiradusio po 1990 m., priežastys, aptariama nelankančių mokyklos vaikų apskaitos problema, apžvelgiamos su mokyklos nelankymu susijusios socialinės visuomenės problemos, remiantis struktūrinio funkcionalizmo teorijos (Parsons, 1964; Winch, 1974; Mills, 1967) nuostatomis, analizuojamos šeimos ir švietimo institucijų kaip visuomenės sudedamųjų dalių funkcijos bei disfunkcionalumo apraiškos, remiantis suformuluotomis metodologinėmis nuostatomis, pateikiama tyrimo rezultatų analizė ir interpretacija. Išvadose pabrėžiama, kad visuomenėje vykstantys socialiniai ekonominiai procesai, valstybės politika švietimo ir šeimos rėmimo srityse netiesiogiai, tačiau stipriai įtakoja neigiamų reiškinių, tarpe jų ir mokyklos nelankymo reiškinio plitimą. Pereinamojo laikotarpio specifikos neįvertinimas, neveiksmingas visuomenės transformacijų diagnozavimas bei neefektyvus besikaupiančių problemų sprendimas apsunkina šio reiškinio apribojimo galimybes. [Iš leidinio]

ENThe aim of this dissertation is to identify social causes leading to absence from schools in Lithuania and evaluate consequences of this phenomenon. The object of the research is defined as absence from school in Lithuania, variables analysis focuses on historical circumstances, social environment, family influence, specific features of transition period, and attitudes of civil servants towards the problem of absence from school. Research methodology: analysis of scientific literature, documents, and secondary data; interviewing children failing to attend schools, their families, and teachers, experts. In 4 chapters of dissertation, the author reviews emergence of compulsory education in Lithuania and the world, analyzes causes underlying absence from school in Lithuania after 1990; discusses the problem of accounting children absent from school, looks into social problems of society related to absence from school, drawing on provisions of structural functionalism theory (Parsons, 1964; Winch, 1974; Mills, 1967), the author analyzes family and education institutions as manifestations of society‘s constituent functions and dysfunctions; based on formulated methodological provisions, the work presents analysis and interpretation of research results. In the conclusions, the author emphasizes that social economic processes taking place in society, state policy in the areas of education and family assistance indirectly, but to a significant degree influence proliferation of negative phenomena, including absence from school.

• Mokyklos nelankymo prevencija klasės auklėtojo darbe / Liudmila Rupšienė, Rūta Baužienė. Tiltai. 2007, Nr.4 (41), p. 159-175.
• Mokyklos nelankymo priežastys, mastai ir pasekmių įžvalgos / Ingrida Kibickienė, Danutė Tureikytė. Šiuolaikinės mokyklos realijos: sociologinės įžvalgos / sudarytojas Valdas Pruskus. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. P. 6-99.
• Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje: atvejo studija.. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 4, p. 55-60.
• Veiksniai, sąlygojantys profesinio rengimo institucijos moksleivių nenorą lankyti mokyklą / Irena Gvazdauskienė, Kęstutis Kardelis. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 1 (12), p. 102-108.
• Vengiančių lankyti mokyklą vaikų problemos ir poreikiai / Remigijus Civinskas, Vita Levickaitė, Ilona Tamutienė ; Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius : Garnelis, 2006. 151 p.