The Nomenclature of traditional ornaments in Latvian and Lithuanian

LTLatvijos ir Lietuvos etnografiniams regionams būdingi tradiciniai ornamentai yra esminė tradicinės baltų kultūros dalis. Nuo XIX a. mokslininkai tyrinėjo jų techninius aspektus ir semiotiką (Brastiņš, 1923; Dzērvīts, 1925; Celms, 2007), tačiau empirinei terminologijai skirta mažai dėmesio. Pavadinimas – neatsiejama ženklo dalis, dažnai sukaupęs semantinę informaciją, padedančią atskleisti jo vartojimą ir reikšmę. Latvijoje tradicinių ženklų pavadinimams įtakos turėjo E. Brastiņš ir jo įkurto „Dievturių“ judėjimo nariai („Dievs saugotojai“), kurie baltų mitologinių dievybių vardus priskyrė ornamentams, susieję juos su vardynuose minimomis dievybės apraiškomis. Šie įvardijimai labai populiarūs Latvijoje, o Lietuvoje labai panašūs ornamentai vadinami ir interpretuojami skirtingai. Šio tyrimo tikslas – surinkti ir išanalizuoti XX a. pirmojoje pusėje Latvijoje ir Lietuvoje publikuotas baltiškų ornamentų nomenklatūras. Lyginamos abiejų šalių ornamentų įvardijimo tradicijos, išryškinamos pagrindinės paralelės ir skirtumai. Taip pat apžvelgiami ankstesni ornamentų tyrimai Latvijoje ir Lietuvoje; beje, juose pastebima reikšmingų skirtumų: Latvijoje dominuoja semiotiniai tyrimai, Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama nomenklatūrai, nors abiejose šalyse nomenklatūra dažnai buvo vertinama atskirai nuo vizualinės formos, o tai apsunkina ornamento raidos ir tipologijos tyrimus.Nustatyta, kad XX a. pradžioje ornamentų nomenklatūros spektras Latvijoje buvo įvairesnis nei dabar, kad latviams ir lietuviams įprasta ornamentą vertinti kaip raštą, o ne atskirus grafinius elementus, kad abiejų kalbų nomenklatūroje dominuoja geometriniai, augalų, gyvūnų, artefaktų ir dangaus kūnų pavadinimai. Baltų kultūroje pasitaikančių simbolių yra ir ornamentų nomenklatūroje. Pagrindinės sąvokos: lyginamieji tyrimai; etnografinis baltų ornamentas; latvių ženklai; ornamentų tipologija; fenomenologija; semiotika. [Iš leidinio]

ENThe traditional ornaments, characteristic for the Latvian and Lithuanian ethnographic regions, are an essential part of traditional Baltic culture. Since the 19th century researchers have studied their technical aspects and semiotics (Brastiņš, 1923; Dzērvīts, 1925; Celms 2007) but little attention has been paid to empirical terminology. The name is an integral part of the sign, it often carries semantic information helping to reveal its usage and significance. In Latvia, the names of traditional signs have been influenced by the work of Brastiņš and dievturi (“Keepers of Dievs”) who attributed the names of Baltic mythological deities to ornaments linking them to the manifestations of the deity mentioned in the denominations. While these denominations are very popular in Latvia, in Lithuania very similar ornaments are called and interpreted differently. This research focuses on collecting and analysing Baltic ornament nomenclature published in Latvia and Lithuania in the first half of the 20th century. It compares the ornament naming traditions in both countries and highlights the main parallels and differences. It also reviews previous research of ornament in Latvia and Lithuania where significant differences can be seen – while semiotic research dominates in Latvia, in Lithuania more attention has been paid to the nomenclature, although in both countries the nomenclature has often been viewed separately from the visual form, making the research of ornament evolution and typology difficult.It has been found that the spectrum of ornament nomenclature at the beginning of the 20th century in Latvia was more diverse than it is now; that it is common for Latvians and Lithuanians to view ornament as a pattern rather than separate graphic elements and that geometric, plant, animal, artefact and celestial body denominations dominate the nomenclature of both languages. Symbols appearing in Baltic culture are also present in ornament nomenclature. Keywords: comparative research; ethnographic Baltic ornament; Latvian signs; ornament typology; phenomenology; semiotics. [From the publication]

• Audiniai kaimo kultūroje: lietuvių geometriniai raštai XIX-XX amžiuje / Vida Savoniakaitė. Vilnius : Alma littera, 1998. 245 p.
• Baltų ir slavų tekstilės geometrinių raštų pavadinimų (nomenklatūros) ir pavidalų (formos) bendrybės / Vytautas Tumėnas. Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos. Vilnius: Versmė, 2014. P. 384-402.
• Baltų raštai ir ženklai : baltų pasaulio modelis : struktūra, vaizdiniai, simboliai / Valdis Celms ; iš latvių kalbos vertė Dzintra Elga Irbytė. Vilnius : Mintis, 2010. 334 p.
• Bendrinės lietuvių kalbos žodynas / Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2012-. 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvių tradicinių rinktinių juostų ornamentas: tipologija ir semantika / Vytautas Tumėnas. Vilnius : Diemedis, 2002. 278 p.