Masinės miesto kultūros (at)vaizdai periodinėje tarpukario spaudoje

LTStraipsnyje pristatoma, kaip tarpukario laikotarpio iliustruoti žurnalai prisideda prie masinės miesto kultūros kūrimo, lyčių ir įvaizdžių skirstymo, ypač per vaizdinius ir tekstinius periodinės spaudos pokyčius. Moteris tarpukariu tampa dėmesio centru ne tik scenoje, ekrane, bet ir periodiniuose leidiniuose, kurie tarpukario miestuose pasidaro nepakeičiamais informacijos ir vaizdinių srauto šaltiniais. Visa tai susiję ir su itin vieša aktorės, kuri dažniausiai pasirodo kaip pagrindinė laikraščio puslapių herojė, asmenybe. Kinas, mada, fotografija platino, keitė ir perkūrė to meto grožio standartus ir kūrė publicistinę viešąją rinką, kuri, panašu, paklojo pamatus ir šiuolaikybei. Straipsnyje, remiantis periodinės spaudos istorija ir konkrečiu lokaliu atveju – leidiniu „Naujas žodis“, pateikiama, kaip šie aspektai lėmė periodinės spaudos kaitą. Siekiant įkontekstinti ir palyginti vietinį pavyzdį, pristatomi keli pagrindiniai to meto Latvijos ir Vokietijos periodiniai leidiniai. Reikšminiai žodžiai: periodinė spauda, masinė kultūra, XX a. tarpukaris, fotografija, aktorė. [Iš leidinio]

ENThe article presents how the illustrated magazines of the interwar period contributed to the creation of mass culture and the division between genders and their images, especially through visual and textual changes in periodicals. During the interwar period, women became the main focus of attention not only on stage and on screen, but also in periodicals, which became the main sources of information and visuality in the cities of the interwar period. All this also applied to the extremely public personality of an actress who usually appeared as the main heroine in the periodical pages. Cinema, fashion, and photography changed and recreated the beauty standards of the time and created a public market that seems to have laid the foundations for the contemporary public image marketing as well. The article reveals how interwar periodicals made use of the emerging mass culture and the popular textual-to-visual shift of the time. The presented arguments are based on the history of important changes of the periodical press and a case study of a popular local periodical "Naujas žodis". In order to contextualise and compare with the presented local example, several popular Latvian and German periodicals of the time are also presented. Key words: periodicals, interwar period, mass culture, photography, actress. [From the publication]

• Mažosios dailininkės prisiminimai. 2 / Barbora Didžiokienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. 406 p.
• Modernizmo link : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Jolita Mulevičiūtė. Kaunas : Nacionalis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2001. 223 p.
• Moterys teatre : teatro fotografija tarpukario Kaune / Viktorija Bruneizerytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2017, t. 85, p. 99-113.
• Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918-1940 / sudarė Marija Drėmaitė. Vilnius : Lapas, 2018. 299 p.
• Pasakojimas tęsiasi: modernizacijos traukinyje / sudarytojai Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. 316 p.
• Progreso meteoras : modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918-1940 m. / Marija Drėmaitė. Vilnius : Lapas, 2016. 335 p.