Veiksniai, darantys įtaką nepageidaujamų įvykių registravimui
LTTyrimo tikslas – įvertinti nepageidaujamų įvykių (NĮ) registravimui įtaką darančius veiksnius stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruoti individualūs interviu su sveikatos priežiūros specialistais. Naudota tyrėjų parengta individualaus interviu schema, skirta stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų sveikatos priežiūros specialistams. Interviu dalyvavo 6 sveikatos priežiūros specialistai. Duomenų analizei taikytas teminės analizės metodas. Rezultatai ir apibendrinimas. Tyrime dalyvavusių gydytojų ir slaugytojų išsakyti NĮ registravimą stabdantys veiksniai ligoninėse suskirstyti į skirtingo lygmens kliūtis: susiję su individualiomis sveikatos priežiūros įstaigų specialistų charakteristikomis (motyvacijos ir NĮ registravimo prasmės suvokimo trūkumu, asmeninės bausmės baime, papildomo darbo krūvio vengimu ir pan.), organizacinėmis problemomis (lyderystės stoka, pasekmių įstaigai baime, informacijos trūkumu ir t. t.) bei sisteminiais iššūkiais, pvz., apibrėžimų ir procedūrų neaiškumais ir sensacionalizmu žiniasklaidoje. Informantų nuomone, gydymo įstaigų specialistų švietimas, jų motyvacijos didinimas, tinkamų darbo sąlygų sudarymas ir pasitikėjimu paremtos kultūros kūrimas yra vienos iš svarbiausių sričių, kurias stiprinant galima tikėtis aktyvesnio NĮ registravimo. Reikšminiai žodžiai: nepageidaujamų įvykių registravimas, nepageidaujamų įvykių registravimo kliūtys, nepageidaujamų įvykių registravimą skatinantys veiksniai. [Iš leidinio]
ENAim of the study. To assess the factors influencing the recording of adverse events in inpatient personal healthcare settings. Methodology. The qualitative research was carried out in the form of semi-structured individual interviews with health care professionals. The researcher‘s individual interview schedule for healthcare professionals in inpatient healthcare institutions was used. Six healthcare professionals were interviewed. Thematic analysis was used to analyze the data. Results and conclusion. The barriers to recording adverse events in hospitals, as expressed by the doctors and nurses participating in the study, were categorized into different levels of barriers: related to the individual characteristics of healthcare professionals (lack of motivation and perception of the meaning of recording adverse events, fear of personal punishment, avoidance of additional workload, etc.), organizational problems (lack of leadership, fear of consequences for the institution, lack of information, etc.), and systemic challenges such as, unclear definitions and procedures and sensationalism in the media. Informants considered that educating health professionals, increasing their motivation, creating the right working conditions, and building a culture of trust are among the key areas that can be strengthened in order to increase the registration of adverse events. Keywords: adverse event reporting, factors affecting adverse event reporting, factors promoting the recording of adverse events. [From the publication]
