Kaip dešimtmečio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės politika ir prieinamumas kuria vertę pacientui

LTStraipsnyje analizuojami dviejų reprezentatyvių Lietuvos visuomenės nuomonės apie sveikatos priežiūros paslaugų (SPP) kokybę ir prieinamumą tyrimų rezultatai ir jų pokytis per 10 metų. Atskleidžiama, kaip buvo įgyvendinama SPP kokybės politika ir kuriama vertė pacientui, taip pat aiškinamasi, kaip ji veikia SPP kokybę. Tyrimo tikslas – įvertinti, kaip per dešimtmetį pakito gyventojų nuomonė apie SPP kokybę ir prieinamumą ir ar tai sukūrė didesnę vertę pacientui. Medžiaga ir metodai. Duomenys surinkti 2011 ir 2021 m. atliktų Lietuvos gyventojų apklausų metu. Apklausose dalyvavo atitinkamai 1 224 ir 1 033 respondentai. Tyrimų imties pasiskirstymo reprezentatyvumas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą ne mažesnis nei 95 proc. Tyrimams atlikti buvo parengti klausimynai apie SPP kokybę ir prieinamumą pacientų požiūriu įvairiose SPP grandyse ir pacientų patirtį kreipiantis į sveikatos priežiūros (SP) įstaigas, vertintas gydytojų elgesys su pacientu. Tyrimo rezultatai ir išvados. Remiantis abiejų tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojus pagal jų patirtį naudojantis SPP per pastarąjį dešimtmetį galima apibūdinti kaip gana aktyvius SP sistemos dalyvius, galinčius įvardyti vertę jiems kuriančius SPP elementus ir kokybę iš paciento perspektyvos. SPP kokybę vertinančių ir nuomonę apie SP grandžių veikimą išsakančių Lietuvos pacientų poreikiai ir elgsena nėra sparčiai kintantys, t. y. analogiškos tendencijos, apibūdinančios medikų pagalbos poreikį pagal pacientų amžių ir užimtumo statusą, kreipimosi / nesikreipimo į gydytojus priežastis ir elgseną sunegalavus, pastebimos ir praėjus dešimtmečiui.Vis dėlto stebimos neigiamos pacientų vertinimo tendencijos, leidžiančios daryti įžvalgą, kad SPP kokybė ir prieinamumas pacientų požiūriu prastėja ir jiems nekuria didesnės vertės. Tai kelia pagrįstų klausimų dėl SPP kokybės politikos veiksmingumo. Tikėtina, kad SP įstaigų veiklos ribojimai COVID-19 pandemijos metu pacientų vertinimams irgi turėjo įtakos, tačiau kol kas jos mastą sunku įvertinti. Apibendrinant SPP kokybės ir prieinamumo vertinimų pokyčius, darytina išvada, kad paslaugų teikimas vis dar nėra organizuotas taip, kad kurtų didesnę SPP vertę pacientui. Reikšminiai žodžiai: pacientų įtrauktis, paslaugų kokybė, paslaugų prieinamumas, sveikatos priežiūros paslaugos, vertė pacientui. [Iš leidinio]

ENThis article analyses the results of two representative surveys of Lithuanian public opinion on the quality and accessibility of health care services (HCS) over the past 10 years. It reveals how the quality policy of HCS and the concept of value for the patient have been implemented and explains how this affects the quality of healthcare services. The aim of the study is to assess how residents’ perceptions of the quality and accessibility of HCS have evolved over the past decade and whether this has created added value for patients. Material and methods. Data were collected during surveys of Lithuanian residents conducted in 2011 and 2021; 1,224 and 1,033 respondents participated in the surveys, respectively. The representativeness of the distribution of the sample of surveys by gender, age and place of residence was at least 95 percent. Survey questionnaires were developed to carry out the research, consisting of general (social, demographic) issues and groups of questions which collected information about: the quality and availability of HCS from the point of view of patients in different links of HCS; patients’ experiences when contacting health care institutions; and the behaviour of doctors towards patients. Conclusions and results. Based on the data of both analysed studies, Lithuanian residents, according to their experiences of visiting health care institutions and using HCS over the past decade, can be described as fairly active participants in the health care system. Moreover, they can name the elements and qualities of HCS that create value for them from the patient perspective.The needs and behaviour of Lithuanian patients who assess the quality of HCS or express other opinions about the functioning of health care chains are not rapidly changing – i.e., similar trends characterizing the need for medical assistance according to the age and employment status of patients, the reasons for contacting/not contacting doctors, and patient behaviour in case of disability are observed even after a decade. However, negative trends in patient evaluation are observed, which allow us to gain insight into the fact that the quality of HCS is deteriorating, and this does not create additional value for patients. This raises legitimate questions about the effectiveness of the quality policy of HCS. However, the impact of COVID-19 and restrictions on the activities of institutions have also likely influenced this, the scale (coverage) of which is difficult to assess. It follows that the provision of services is still not organized in such a way as to create growing value of HCS for patients. Keywords: patient-centred healthcare, patient engagement, patient experience, quality of service, availability of services, health care services, value for the patient. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Vadyba / Management