Ištikimas gimtajam Vilniui: daktaras Cemachas Šabadas (1864-1935)

LTCemachas Šabadas gimė ir beveik visą gyvenimą gyveno, dirbo Vilniuje. Jis baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą 1889 m. ir 1895 m. apgynė daktaro disertaciją ,,Pankreatinės cukraligės klausimu (eksperimentiniai tyrimai)“, kurioje paskelbė prielaidą, kad cukraligę galima gydyti preparatais, pagamintais iš kasos liaukos, o insulinas ir yra hormonas, gaminamas kasoje. 1895 m. grįžo į Vilnių, įsidarbino Žydų ligoninėje. Buvo priimtas į Vilniaus medicinos draugiją tikruoju nariu, renkamas į valdybą. Tyrė ir analizavo gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastis, būdingiausias to meto ligas. 1900 m., praėjus keleriems metams nuo rentgeno spindulių atradimo, Vilniaus žydų ligoninėje atidarė rentgeno kabinetą. Siaučiant tuberkuliozei, ragino nedelsiant imtis priemonių. Jo iniciatyva 1911 m. buvo įkurtas Vilniaus skyrius prie Visos Rusijos kovos su tuberkulioze skyriaus. C. Šabadas, kaip higienos ir sanitarijos propaguotojas, atkreipė dėmesį į tai, kad daugybę ligų nulemia blogos gyvenimo sąlygos ir higienos normų nepaisymas. Jis mokė miestiečius laikytis švaros, skaitė paskaitas, dalino leidinukus. C. Šabadas buvo aktyvus Vilniaus bendruomenės narys, dalyvavo sprendžiant visus miesto ir žydų bendruomenės reikalus. 1919–1920 m. vadovavo Vilniaus žydų bendruomenei. Nuo 1919 m. iki mirties buvo Vilniaus miesto tarybos narys. C. Šabadas – vienas iš žydų mokslinio instituto (JIVO) įkūrėjų, Vilniaus magistro sveikatos apsaugos komiteto (TOZ) pirmininkas.Jis ypač daug dėmesio skyrė vaikų sveikatos problemoms, užsiėmė labdaringa veikla, nemokamai gydė nepasiturinčius vilniečius. Jo dėka įkurta Žydų labdaros draugija, vaikų poilsio stovykla, našlaičių prieglauda Šopeno gatvėje, kiekvienoje mokykloje buvo paskirtas gydytojas. Šabado vadovaujama organizacija rėmė 11 mokyklų valgyklų, kuriose kasdien maitinosi 2 500 nepasiturinčių šeimų vaikų. Raktažodžiai: medicininė praktika, moksliniai darbai, Vilniaus medicinos draugija, vaikų sveikata, higiena ir sanitarija, visuomenės švietimas. [Iš leidinio]

ENCemach Shabad was born and lived and worked in Vilnius almost all his life. He graduated from the Faculty of Medicine of Moscow University in 1889. In 1895 defended his doctor‘s thesis „Pancreatic doctor‘s research (experimental research)”, in which he announced that diabetes could be treated with preparations made from the gland, and insulin is a hormone produced in the pancreas. In 1895 C. Shabad returned to Vilnius, got a job at the Jewish hospital. He was admitted to the Vilnius Medical Society as a full member and was elected to the board. Researched and analyzed the causes of morbidity and mortality of the population, the most characteristic diseases of that time. His initiative in 1911 the Vilnius branch of the All-Russian Tuberculosis Department was established. Shabad, as a promoter of hygiene and sanitation, drew attention to the fact that diseases are caused by poor living conditions and neglect of hygiene norms. He taught the townspeople to keep clean, gave lectures, and distributed pamphlets. Shabad was an active member of the Vilnius community, dealing with all matters of the city and the Jewish community. 1919-1920 led the Vilnius Jewish community. Since 1919 until his death he was a member of the Vilnius City Council. Šabadas is one of the founders of the Jewish Scientific Institute (JIVO), chairman of the Vilnius Magistrate‘s Health Protection Committee (TOZ). He paid particular attention to children‘s health problems, engaged in charitable activities, treated the needy citizens of Vilnius for free. Keywords: medical practice, scientific works, Vilnius Medical Society, children‘s health, hygiene and sanitation, public education. [From the publication]