Socialinė politika ir gyvenimo eiga: gyvenimo eigos politikos analizės schemos pritaikymas Lietuvai

LTSocialinė politika vaidina svarbų vaidmenį formuojant žmonių gyvenimus. Siekiame išsiaiškinti, kaip posovietinė pertvarka socialinės politikos srityje keičia šiuolaikinėje Lietuvoje gyvenančių žmonių gyvenimo eigą. Siekiant šio tikslo, straipsnyje naudojama L. Leiseringo ir R. Walkerio (1998) pasiūlyta „gyvenimo eigos politikos“ analizės schema. Analizė rodo, kad Lietuva iš savo autoritarinės praeities paveldėjo stiprius gyvenimo eigos struktūravimo, integracijos ir normų formavimo mechanizmus. Vis dėlto šie mechanizmai silpsta arba yra adaptuojami prie šiuolaikinio socialinio, ekonominio ir politinio konteksto. Dėl to šiuolaikinę Lietuvą galima priskirti pofordistiniam gyvenimo eigos režimui, kuris pasižymi gyvenimo eigos destandartizacija, depolitizacija ir didesniu socialinės politikos institucijų lankstumu. Perėjimas prie šio gyvenimo eigos režimo mūsų šalyje įvyko vėliau, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis. Dabartinį gyvenimo eigos politikos režimą Lietuvoje taip pat galima apibūdinti kaip silpnai integruotą „segmentuoto saugumo“ modelį, kuriam būdingas atotrūkis tarp tų, kurie dalyvauja socialinio draudimo sistemoje, ir tų, kurie yra už jos ribų. Raktažodžiai: gyvenimo eiga, socialinė politika, posovietinė transformacija, Lietuva. [Iš leidinio]

ENSocial policy plays a non-negligible role in shaping people’s lives. We aim to identify how the post-Soviet transformation in the field of social policy shapes the life courses of people in contemporary Lithuania. To achieve this, we use the ‘life course policy’ analysis scheme proposed by Leisering and Walker (1998). The scheme distinguishes between three main spheres of social policy that are important in shaping life courses: education, risk management systems and old-age pensions. Moreover, three traits of the life course policy are identified: structuration, integration and normative modelling. This theoretical scheme is applied to the Lithuanian case based on the review of the previous literature and research. The analysis shows that Lithuania has inherited strong mechanisms of structuration, integration and normative modelling from its authoritarian past. These mechanisms are becoming weaker and adapted to the current social, economic and political context. The structuration of the life course through social policies has become weaker and is especially evident in the sphere of education, which facilitates increasing de-standardisation of educational pathways. The integration of the life course has also weakened, especially with regard to risk management systems.The institutional dichotomy of social protection is especially apparent when comparing the social guarantees of the participants of the social insurance system and the groups outside it, as well as stigma attached to the receipt of social assistance. It can be argued that the current life course policy regime in Lithuania can be characterised as a weakly integrated model of ‘segmented security’ with a strong insider/outsider dualism. The inherited tradition of strong norm formation persists in the Lithuanian education system, but has been adapted to new realities. Strong normative modelling is also particularly important in risk management systems, especially with regard to the threat of status loss. Contemporary Lithuania can be attributed to a post-Fordist life course regime, which is characterised by de-standardisation and de-politicisation of the life course, and transformation of social policy institutions towards more flexibility to accommodate and facilitate this change. Keywords: life course, social policy, transformation, Lithuania. [From the publication]

• Aktyvios įtraukties apribojimai ir socialinių paslaugų vaidmuo: Lietuvos atvejis / Boguslavas Gruževskis, Sandra Krutulienė, Rasa Miežienė. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 2, p. 105-117.
• Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės? / Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 263 p.
• Atypical forms of employment in Lithuania: main characteristics and prevalence / Rasa Miežienė, Boguslavas Gruževskis. Socialiniai tyrimai. 2016, t. 39, Nr. 1, p. 27-36.
• Changes of employment through the segmentation of labour market in the Baltic states / Bronislovas Martinkus, Stasys Stoskus, Daiva Berzinskiene. Inžinerinė ekonomika. 2009, Nr. 3 (63), p. 41-48.
• Darbo teisės rekodifikavimas Lietuvoje 2016–2017 m / Tomas Davulis. Teisė. 2017, t. 104, p. 7-27.
• Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė? / Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova, Arvydas Guogis. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2012. 410 p.
• Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta / Laimutė Žilinskienė (sudarytoja), Sigita Kraniauskienė, Irena Šutinienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 215 p.
• Individualizacijos plėtra socialinių rizikų draudimo srityje / Daiva Skučienė. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 2, p. 44-52.
• Labour market segmentation : theoretical aspect / Sandra Jakštienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010, Nr. 4 (20), p. 53-63.
• Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką : švietimo, darbo ir užimtumo politikos aspektas / Rūta Brazienė, Inga Mikutavičienė. Viešoji politika ir administravimas. 2013, t. 12, Nr. 1, p. 108-119.
• Lietuvos švietimo kūrimas, 1988-1997 / Ramutė Bruzgelevičienė. Vilnius : Sapnų sala, 2008. 345 p.
• Lithuanian men’s struggles with precarious life: unemployment, working identities, and strategies of survival / Jurga Bučaitė-Vilkė, Artūras Tereškinas. Journal of Baltic studies. 2016, vol. 47, no. 2, p. 197-218.
• Lytis, globa ir kultūriniai gerovės kapitalizmo barjerai Lietuvoje / Aušra Maslauskaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 3 (14), p. 39-51.
• Mokinių socialinės padėties ir profesinių siekių sąsaja / Olga Iljina, Giedrė Purvaneckienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2012, t. 28, p. 49-61.
• Paramos šeimai politika Lietuvoje ir vienų motinų šeimos : disertacija / Greta Skubiejūtė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 324 p.
• Pensijų sistemos ir jų reformavimas : disertacija / Virginija Poškutė. Vilnius, 2000. 132 lap.
• Resurgence of post-crisis neoliberalism: labor law reform and the return to “business as usual” in Lithuania / Arunas Juska, Romas Lazutka. Journal of Baltic studies. 2019, vol. 50, no. 4, p. 533-552.
• Sąlygų griežtumas socialinės paramos sistemose: Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių palyginimas / Rimgailė Matulionytė, Jekaterina Navickė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 16, p. 7-25.
• "Socialiai remtini", "socialinės rizikos", "globotiniai"... Kokią visuomenę konstruoja Lietuvos socialinės paramos politika? / Laimutė Žalimienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2011, Nr. 2 (1), p. 49-60.
• Socialinės atskirties modeliai Lietuvoje / Rūta Brazienė, Jūratė Guščinskienė. Filosofija. Sociologija. 2004, Nr. 4, p. 50-56.
• Socialinis draudimas Lietuvoje: kontekstas, raida, rezultatai / Romas Lazutka, Daiva Skučienė, Gediminas Černiauskas, Algirdas Bartkus, Jekaterina Navickė, Jolita Junevičienė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 479 p.
• Socialinis teisingumas ir socialinių-ekonominių grupių reprezentavimas skirtingo prestižo studijų programose Lietuvoje / Romas Lazutka, Dovilė Šliužaitė. Acta paedagogica Vilnensia. 2012, t. 28, p. 9-22.
• Socialinis teisingumas švietime : teorinė samprata ir praktinis vertinimas / Laimutė Žalimienė ... [et al.]. Vilnius : Švietimo aprūpinimo centras, 2011. 99 p.
• Socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą ir pajamų nelygybę naujųjų socialinės rizikos grupių gyvenimo kelyje / Daiva Skučienė, Romas Lazutka, Aušra Čižauskaitė, Jurgita Markevičiūtė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 161 p.
• Sovietinės ideologijos diegimas Kauno mokyklose XX a. 7-9 dešimtmečiais / Marija Abraitytė. Darbai ir dienos. 2009, t. 52, p. 187-216.
• Sovietinio socialinės apsaugos modelio funkcijos bei raida ir Lietuva / Arvydas Guogis, Natalija Bogdanova. Politologija. 2012, Nr. 2 (66), p. 32-77.
• Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose / Dalia Leinartė, Laima Žilinskienė, Sigita Kraniauskienė, Irena Šutinienė, Ingrida Gečienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 290 p.
• Šeimos paramos politika Lietuvoje: ar galime identifikuoti paradigminius pokyčius 1996-2013 metų laikotarpiu? / Laimutė Žalimienė. Tiltai. 2015, Nr. 1 (70), p. 39-61.
• Švietimo sistemų efektyvumas ir našumas kintančių švietimo paradigmų kontekste / Rimantas Želvys, Rita Dukynaitė, Jogaila Vaitekaitis. Pedagogika. 2018, 130, p. 32-45.
• The Benefit non-take-up in the context of cash social assistance reform in Lithuania / Vitalija Gabnytė, Tautvydas Vencius, Jekaterina Navickė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2020, Nr. 21, p. 96-109.
• The Family support system in Lithuania: experts’ views and citizens’ evaluation / Jolanta Aidukaite, Kristina Senkuviene. Problemy polityki społecznej 2019, 47(4), p. 29-46.
• The Formation of social insurance institutions of the Baltic States in the post-socialist era / Jolanta Aidukaite. Journal of European social policy. 2006, Vol. 16, no. 3, p. 259-270.
• The Nexus between unemployment and the shadow economy in Lithuanian regions during the COVID-19 pandemic / Rita Remeikiene, Ligita Gaspareniene. Journal of international studies. 2021, 14, 3, p. 59-72.
• Trends of hidden employment in Lithuania and problems in methodical calculations / Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Arūnas Pocius. Technological and economic development of economy 2011, t. 17, Nr. 3, p. 484-500.