Prevention of corruption in the healthcare sector: principles, measures, and their implementation in the healthcare system of Lithuania

LTKorupcija yra itin neigiamas reiškinys, darantis žalą tiek visuomenei, tiek kiekvienam jos nariui. Neigiamos korupcijos pasekmės ypač ryškios tokiuose jautriuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra, nes aukštas korupcijos lygis pažeidžia tiek pacientų pasitikėjimą sveikatos priežiūros įstaigomis, tiek ir atima galimybę gauti tinkamą medicininę priežiūrą, ypač neturtingiems žmonėms. Vis dėlto Lietuvoje būtent sveikatos priežiūros sektorius ne vienerius metus laikomas labiausiai korumpuotu iš visų viešųjų sektorių. Tokia situacija suponavo poreikį atlikti tyrimą, kurio tikslas – taikant aprašomąjį, analitinį, loginį ir principų mokslinius metodus, nustatyti, kaip Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje įgyvendinami korupcijos prevencijos principai ir priemonės, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatyme. Tuo tikslu, remiantis moksliniuose šaltiniuose akcentuojamų vienų svarbiausių korupcijos prevencijos principų – skaidrumo ir atskaitomybės – samprata, analizuojama, kiek šių principų, įtvirtintų minėtame įstatyme bei Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos patvirtintame Antikorupcinio elgesio kodekse, skirtame konkrečiai korupcijos prevencijai sveikatos priežiūros sistemoje, turinys atitinka mokslininkų pateikiamą šių principų sampratą. Be to, vertinama, kiek pasirinktų sveikatos priežiūros įstaigų taikomos korupcijos prevencijos priemonės skatina šių principų įgyvendinimą praktikoje. Siekiant, kad tyrimas kuo labiau reprezentuotų padėtį visame Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje, analizei buvo pasirinktos trys Lietuvos respublikinės ligoninės iš skirtingų didžiųjų miestų (Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių).Išanalizavus sveikatos priežiūros įstaigų teisės aktus ir viešai pateikiamą informaciją apie taikomas korupcijos prevencijos priemones, nustatyta, kad ligoninės laikosi Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimų, taip pat skiria dėmesį skaidrumo ir atskaitomybės didinimui, tačiau jų taikomų priemonių apimtys skiriasi, kas gali sudaryti kliūtis užtikrinti sėkmingą korupcijos prevenciją Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje. Tuo tikslu pateikiami pasiūlymai analizuotoms ligoninėms ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms suvienodinti prevencinių priemonių taikymą, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus bei nustatytus kitų įstaigų geruosius pavyzdžius. Kartu straipsnyje, taikant lyginamąjį metodą, pristatomi užsienio valstybių sėkmingos kovos su korupcija pavyzdžiai, siūlant jų pritaikymo galimybę Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje. Pateikiama Danijos, kurioje korupcijos lygis yra žemiausias pasaulyje, bei Estijos, posovietinės valstybės, geopolitiniu ir istoriniu požiūriu artimos Lietuvai, tačiau žymiai sėkmingiau kovojančios su korupcija ir ženkliai sumažinusios korupcijos lygį, įskaitant ir sveikatos priežiūros sistemoje, geroji korupcijos prevencijos praktika. Akcentuojamas sąžiningumo (angl. “integrity”) didinimas, pasireiškiantis antikorupcinių taisyklių tobulinimu bei korupcijos rizikų identifikavimo sistemų kūrimu. Be to, pažymima įvairių subjektų (asmenų ir institucijų) bendradarbiavimo svarba nustatant korupciją arba jos rizikas bei antikorupcinės aplinkos tobulinimas, siekiant, kad potencialūs korupcijos veikėjai iš savo neteisėtų veiksmų neturėtų jokios naudos.Kiekviename straipsnio skyriuje nustačius tam tikrus trūkumus teisės aktuose ar užtikrinant tinkamą korupcijos prevenciją, pateikiamos rekomendacijos (pvz., skirtos Korupcijos prevencijos įstatymo tobulinimui, sveikatos priežiūros įstaigų taikomų prevencinių priemonių tinkamesniam įgyvendinimui). Pristatant užsienio valstybių gerųjų korupcijos prevencijos pavyzdžių elementus, kartu vertinamas jų galimas pritaikymas Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje. Raktiniai žodžiai: korupcija sveikatos priežiūros sektoriuje, korupcijos prevencija, korupcijos prevencijos priemonės, skaidrumas, atskaitomybė. [Iš leidinio]

ENCorruption in the healthcare sector is an extremely negative social phenomenon that harms society and every member thereof. Unfortunately, the healthcare system in Lithuania is considered the most corrupt. For this reason, this study was conducted to determine how Lithuanian healthcare institutions implement the measures and principles of corruption prevention established in the Law on Prevention of Corruption of the Republic of Lithuania. The analysis showed that institutions generally comply with the requirements of the law, but the measures applied differ in scope, and, consequently, do not ensure uniform prevention of corruption in the entire healthcare sector. To that end, it was suggested that Lithuanian healthcare institutions take into account the recommendations presented in the article. At the same time, some of the good practices of other European Union states in the fight against corruption are presented in the article, seeking to suggest positive examples that could help to improve Lithuanian corruption prevention in healthcare sector. The proposals presented are related to promoting the integrity of healthcare system workers, improving the anti-corruption environment, by increasing the cooperation of entities in the identification of corruption and its risks, and creating conditions for potential actors of corruption that would encourage them not to commit or discourage them from committing corrupt activities. Keywords: corruption in healthcare sector, corruption prevention, principles of corruption prevention, corruption prevention measures. [From the publication]