Baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą žmogaus persekiojimą taikymo problematika nukentėjusiųjų teisinės apsaugos kontekste

LTEuropos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis 18 procentų moterų patyrė persekiojimą nuo 15 metų amžiaus, o 5 procentai moterų jį patyrė per 12 mėnesių iki apklausos (iš viso 9 mln. moterų per 12 mėnesių laikotarpį). Persekiojimo užkardymo ir teisinės apsaugos nukentėjusiesiems suteikimo svarba pabrėžiama mokslininkų išvadose, Europos Sąjungos veiklos strategijose, Stambulo konvencijoje. Nors Lietuvoje neteisėtas žmogaus persekiojimas kriminalizuotas tik 2021 m. spalio 14 d., vis dažniau diskutuojama dėl šioje normoje įtvirtintų neigiamų padarinių, aiškios nukentėjusiojo valios išreiškimo pagrįstumo ir įrodinėjimo, sankcijų proporcingumo ir sisteminio nesuderinamumo kitų teisės normų atžvilgiu. Be to, pastebima abejonių ir dėl nevisiško Nusikaltimų aukų direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. Remiantis tuo, šiuo tyrimu siekta nustatyti, ar baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą žmogaus persekiojimą taikymas užtikrina reikiamą nukentėjusiųjų teisinę apsaugą, įvertinant nacionalinio reglamentavimo atitiktį ultima ratio principui ir Nusikaltimų aukų direktyvai.Tyrimo metu konstatuota, kad neteisėto žmogaus persekiojimo sudėtyje įtvirtintas aiškios nukentėjusiojo valios išreiškimas kelia grėsmę veiksmų eskalacijai, o pripažinimas baudžiamuoju nusižengimu neatitinka sukeliamų pavojingų padarinių lygio. Šios nusikalstamos veikos kriminalizavimu ultima ratio principas nebuvo pažeistas, kadangi veika yra pakankamo pavojingumo, o alternatyvių teisinių priemonių – BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą ir CK 2.23 straipsnio – taikymas nepakankamas. Tačiau esamo reglamentavimo neatitikimai Nusikaltimų aukų direktyvai apriboja teisinės apsaugos nukentėjusiesiems suteikimą, nes atliekama specialių apsaugos poreikių vertinimo ir apsaugos priemonių skyrimo procedūra stokoja visapusiško individualios situacijos įvertinimo bei atskirų taisyklių ypatingai pažeidžiamiems asmenims suteikiamų apsaugos priemonių atžvilgiu. Reikšminiai žodžiai: neteisėtas žmogaus persekiojimas, nukentėjusiųjų teisinė apsauga, ultima ratio principas, nusikaltimų aukų direktyva. [Iš leidinio]

ENAlthough stalking was only criminalized in Lithuania on the 14th of October 2021 (Article 148-1 in the Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafter, CC) “The Unlawful Persecution of a Person”), there is a growing debate about the validity and demonstrability of the negative consequences and victim’s expressed will established in this provision, the proportionality of the sanctions, and the systemic incompatibility with other provisions. There are also concerns regarding the incomplete transposition of the Victims’ Rights Directive into national legislation. The purpose of this article’s thesis is to determine whether the application of criminal liability for the unlawful persecution of a person provides adequate legal protection for victims, assessing the compatibility of the national legal framework with the ultima ratio principle and the Victims’ Rights Directive. The results revealed that stalking is a complex phenomenon, characterized by the performance of both routine and prohibited acts, the totality of which constitutes a pattern of violent behavior, that disrupts victim’s mental health, professional activity, social life, and daily routine. The general standards of protection set out in The Convention on the Elimination of All Forms of Discrimination Against Women (CEDAW) and the Istanbul Convention, which promote the reduction of gender stereotypes and prohibit discrimination against women, have been fundamental to the development of the legal framework for stalking. Establishing the negative consequences of the unlawful persecution of a person imposes an excessive burden of proof, while the victim’s clearly expressed will may lead to escalation.The criminalization of this offence as a misdemeanor does not correspond to the gravity and intensity of it. The imposition of stricter sanctions in the event of stalking of a close relative or family member is not ensured. The ultima ratio principle has not been infringed by the criminalization of the unlawful persecution of a person. The gravity of this offence is demonstrated by the interference of the constitutionally protected freedom of the individual’s will, disturbance of mental health, performance of intentional acts against victim’s expressed will, unlawfully and systematically. There are no alternative measures in the Lithuanian legal system that can ensure effective restoration of the violated legal good – the application of the systematic intimidation of a person by means of psychological coercion under Article 145(2) of the CC is insufficient, as it criminalizes only acts of specific intent, and the application of Article 2.23 of the Civil Code of the Republic of Lithuania is also excluded, as the imposition of sanctions of a pecuniary nature would not ensure the restoration of justice. The current legal framework is not fully compliant with the Victims’ Rights Directive, since the method of assessing the special protection needs of victims is insufficiently detailed, and does not involve victim in the process of evaluation. There is no separate procedure for the granting of special protection measures for particularly vulnerable persons, including victims of the unlawful persecution of a person. Keywords: the unlawful persecution of a person, legal protection of victims, the ultima ratio principle, the Victims’ Rights Directive. [From the publication]

• A New norm on stalking: is this the new normal in Lithuania? / Ramunė Jakštienė. Baltic journal of law & politics. 2022, Vol. 15, Nr. 2, p. 29-47.
• Implementation of the Victims’ rights directive in Lithuania and Estonia: challenges and achievements / Erika Leonaitė, Anna Markina, Katre Pall. Legal protection of vulnerable groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland. Trends and perspectives / edited by Agnė Limantė and Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Cham : Springer Cham, 2022. P. 287-308.
• Nusikalstamos veikos ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo koncepcija Lietuvos baudžiamojoje teisėje : disertacija / Darius Pranka. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012. 204 p.
• Persekiojimo kriminalizavimo ir teismų praktikos ypatumai Lietuvoje / Ilona Laurinaitytė, Ilona Michailovič, Liubovė Jarutienė, Justina Zokaitė. Kriminologijos studijos. 2021, Nr. 9, p. 77-99.
• Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga : disertacija / Ramunė Jakštienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019. 403 p.