Organizacinio patrauklumo ir darbuotojų gerovės sąsajos

LTDaugelio verslo organizacijų tikslas yra pelno siekimas ir konkurencinio pranašumo didinimas, kuris dažniausiai yra pasiekiamas per žmonių išteklius, todėl ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje vis svarbesniu tampa organizacinis patrauklumas, kuris apima tiek vidines, tiek išorines organizacijos dimensijas. Darbdaviams yra labai svarbu būti atpažįstamiems visuomenėje, turėti gerą įvaizdį, būti socialiai atsakingiems ir taip pat būti patraukliems kaip organizacijai, kurią esami darbuotojai galėtų rekomenduoti kitiems kaip patrauklią vietą dirbti, nes tai suteikia galimybę organizacijoms išsiskirti iš kitų, taip joms suteikiant didesnį konkurencinį pranašumą pozicionuojant save kaip solidžią, patikimą ir atsakingą organizaciją, kurioje esami darbuotojai nori dirbti, taip pat pritraukiant bei išlaikant tinkamus, lojalius, motyvuotus ir talentingus žmones savo organizacijose, kurie prisidės prie verslo sėkmės ir pridėtinės vertės kūrimo. Organizacinio patrauklumo reiškinį autoriai tyrinėjo įvairiais aspektais, tokiais kaip darbdavio ženklodara, patrauklus darbdavys, darbdavio prekės ženklas, darbdavio išorinis įvaizdis Ambler & Barrow (1996), Cable & Graham (2000), Berthon, Ewing, & Hah (2005), Bendaravičienė (2014), Bellou, Chaniotakis, Kehagias, & Rigopoulou (2015), Reis & Braga (2016), Slåtten, Lien, & Svenkerud (2019), Guillot-Soulez, Saint-Onge, & Soulez (2019), Lambert, Basuil, Bell, & Marquardt (2019), Zhang, Cao, Zhang, Liu, & Li (2020), tačiau pastaruoju metu, vienas iš svarbiausių organizacinio patrauklumo aspektų, kuris yra įtrauktas ir į strateginio lygmens procesus organizacijose yra būtent organizacinis kaip patrauklaus darbdavio patrauklumas, kuris leidžia darbuotojams jaustis labiau patenkintiems, motyvuotiems ir kurti teigiamas asociacijas apie darbdavį darbuotojų akyse.Kitas labai svarbus aspektas, kuris leidžia darbuotojams siekti aukštesnio produktyvumo, užsitikrinti aukštesnes pajamas ir yra sietinas su didesne profesine sėkme yra darbuotojų gerovė. Tai lemia organizacijos efektyvumą ir ekspertų nuomone, darbuotojai, kurie jaučiasi labiau patenkinti, yra vertinami kaip lojalesni, patikimesni, kūrybiškesni ir produktyvesni, nei tie, kurie yra mažiau patenkinti arba apskritai nepatenkinti organizacija (McCarthy, Almeida ir Ahrens, 2011). Darbuotojų gerovė taip pat plačiai tyrinėta autorių - Roslender, Stevenson, Kahn (2006) vertino darbuotojų gerovę ekonominiu požiūriu. Litchfield, Cooper, Hancock, & Watt (2016) tyrė darbo poveikį darbuotojų gerovei higieniniu požiūriu, tačiau organizacinio patrauklumo ir darbuotojų gerovės sąsajos plačiau tyrinėjamos tik pastaruoju metu. Teorinius šių sąsajų modelius nagrinėjo Lietuvos tyrėjai Gustainienė, Pranckevičienė, Bukšnytė-Marmienė, & Genevičiūtė-Janonienė (2014), Šorytė & Pajarskienė (2014). Detalesnių organizacinio patrauklumo ir darbuotojų gerovės sąsajų tyrimų literatūros apžvalgoje nenustatyta, todėl šio tyrimo probleminis klausimas – kaip susiję organizacinis patrauklumas ir darbuotojų gerovė ir kokiu būdu organizacijos didindamos organizacinį patrauklumą gali stiprinti darbuotojų gerovę [...]. [Iš Įvado]

ENThe problem of the paper is - How organizational attractiveness and employee well-being are related and how organizations can enhance employee well-being by increasing organizational attractiveness. Research hypotheses: H1: A positive attitude towards organizational attractiveness is associated with a positive perception of employee well-being. H2: Perceptions of organizational attractiveness may vary depending on the position held in the organization. H3: Provisions for organizational attractiveness may vary depending on the level of education available. H4: Perceptions of employee well-being may vary by gender. The object of the research is Organizational attractiveness and well-being of employees in organizations. The aim of the research is to study the attitudes of employees towards organizational attractiveness, to determine the perception of employee well-being and to evaluate the interrelationships between these constructs and to provide recommendations to organizations to strengthen organizational attractiveness. Research methodology: a mixed quantitative and qualitative study was conducted. A questionnaire was chosen for the quantitative research and a semi-structured interview for the qualitative research. 464 participants took part in the quantitative survey, and 7 company managers took part in the qualitative survey. Results: H1 and H4 confirmed. H2 and H3 did not confirm. Conclusions: There are very strong and statistically significant links between employee well-being and organizational attractiveness, and companies should focus in a comprehensive way on the constituent values that enable them to attract and retain talented employees in order to differentiate themselves from competitors. Keywords: attractive employer, employer branding, employee well-being, mobbing, organizational attractiveness, human resource management. [From the publication]

• Employer brand development measuring organizational attractiveness in higher education institutions : disertacija / Rita Bendaravičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos leidybos skyrius, 2014. 261 p.
• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
• Patrauklaus darbdavio bruožai Lietuvos verslo organizacijose: darbuotojų požiūris / Irena Bakanauskienė, Rita Bendaravičienė, Laima Barkauskė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2017, Nr. 77, p. 7-23.