Lietuvos piniginės socialinės paramos efektyvumo įvertinimas : disertacija

LTDisertacija yra skirta socialinės politikos efektyvumo analizei. Tyrimo objektas. Disertacijoje nagrinėjamos socialinės pašalpos apima visas pagrindines socialinės paramos pinigines išmokas, šeimos ir socialinė pašalpas bei šildymo ir kitas kompensacijos. Darbo rezultatai. • Pasiūlyta socialinių pašalpų efektyvumo vertinimo metodiką. • Atlikta išsami Lietuvos piniginių socialinių pašalpų sistemos efektyvumo analizė. • Pateiktos rekomendacijos, kurios leistų efektyviau panaudoti socialinei paramai skirtus išteklius. Darbo naujumas. Autorė pasiūlė ir pritaikė dviejų pakopų socialinių pašalpų efektyvumo vertinimo metodiką, kurios pagalba pirmame etape buvo apskaičiuoti agreguoti visos socialinių pašalpų sistemos efektyvumo rodikliai, o antrame etape nustatytos kiekvienos pašalpos neefektyvumo priežastys, remiantis trimis kriterijais: pašalpų lygio, taiklumo ir pašalpų administravimo kaštų. Atlikti skaičiavimai leido formuluoti tokias išvadas: 1. Agreguoti rodikliai parodė, kad Lietuvos socialinių pašalpų sistema nėra efektyvi. Trečdaliui visų skurstančiųjų nebuvo suteikta piniginė parama, tuo pat metu du trečdaliai piniginės socialinės paramos lėšų buvo išmokėtos neskurstantiems gyventojams. 2. Pajamų tikrinimo procedūra Lietuvoje nėra neefektyvi. 3. Socialinės pašalpos lygis yra per žemas, greta to ji yra netaikli. 4. Parama šeimoms yra pakankamai efektyvi ir taikli. 5. Šildymo kompensacijų lygis yra pakankamas, tačiau jos nėra taiklios. Darbe pateiktos konkrečios rekomendacijos piniginės socialinės paramos tobulinimui. [Iš leidinio]

ENThis dissertation provides the analysis of social policy efficiency. Subject of research. Social allowances analysed cover all the principal cash benefits of social assistance, family and social allowances and compensations for heating and other. Research results. • Proposal of the methodology for the assessment of efficiency of social allowances. • Detailed analysis of the efficiency of the Lithuanian system of cash benefits. • Recommendations leading to more effective use of resources meant for social assistance. Newness of research. The author puts forward the proposal and applies the methodology of two-level efficiency assessment of social allowances, which, in the first stage, allowed estimating modular efficiency indicators of the entire system of social allowances, whereas, in the second stage, helped to determine the reasons for inefficiency of each kind of benefit according to three criteria: level of allowances, target, and administrative expenditure on allowances. Estimates made led to the following conclusions: 1. Modular indicators show that the Lithuanian system of social allowances is inefficient. One-third of all needy persons did not receive any monetary support, while two-thirds of monetary funds for social assistance were given to non-needy residents. 2. Lithuanian income control procedure is inefficient. 3. The level of social allowances is too low and is not focused. 4. Family support is quite efficient and focused. 5. The level of compensations for heating is sufficient but not focused. It provides specific recommendations for the improvement of monetary social assistance.

• Piniginės socialinės paramos administravimo ypatumai atokiame kaimiškajame rajone : Akmenės rajono atvejo analizė / Rimantas Krankalis, Jūratė Damskytė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2012, Nr. 3 (27), p. 27-36.
• Poverty dynamics in Lithuania: persistence, transitions, triggers / Jekaterina Navickė. Lietuvos statistikos darbai. 2015, 54, 1, p. 6-17.