Būdraujantis ir iš dabarties išsprūstantis (at)vaizdas: (ne)fiksuojanti laikmena Agnės Jonkutės kūryboje

LTPasitelkus fenomenologinę laiko patirties sampratą, šiame straipsnyje tyrinėjama tikrovės daugialypumą ir jo pėdsaką laiko tėkmėje aktualizuojančios menininkės Agnės Jonkutės kūryba, akcentuojama mimezės kaip iš individualios patirties kylančios tikrovės kartotės prasmė. Straipsnyje aptariamas kintančiame vaizde glūdintis mimetiškumas bei pabrėžiamas mimezės, kuri šiuolaikiniame mene reiškiasi kaip momentinis atspindys arba kaip tikrovės įspaudas, lakumas. Svarstoma prielaida, kad mimezė funkcionuoja kaip (ne)fiksuojanti laikmena ir yra viena šiuolaikybės, kuri nėra tiesiog aktuali, o veikiau ateitimi virsianti (virsmą pozicionuojant kaip lakų) dabartis, suvokiama it būsimos tikrovės pažadas, būsenų. Siekiant išryškinti procesualumą ir trukmę meno praktikose, kurios žymi neužčiuopiamus vaizdo pėdsakus, ir pasitelkus laiko redukciją iki vis praeinančio momento bei atvaizdo redukciją iki ištinkančio mimetinio patyrimo Jonkutės kūryboje, šiame straipsnyje formuluojama nauja efemeriškos mimezės, kurioje steigiasi spontaniška ir laikiška, būdraujančio ir iš dabarties vis išsprūstančio atvaizdo prigimtis ir kurią pavadinu lakia, apibrėžtis. Reikšminiai žodžiai: atvaizdas, laikas, mimezė, įspaudas, dabartis, laikmena. [Iš leidinio]

ENThe article explores the work of the artist Agnė Jonkutė, who actualizes the multiplicity of reality and its trace in the flow of time, emphasizing the meaning of mimesis as a repetition of reality arising from individual experience. In contemporaneity, various media depicting and reproducing reality actualize the fluidity of the image and reduce the continuity of time, thus when analyzing the works that record or reflect the experience of reality and time, mimetism still seems to be underlying in contemporary art practices in muted form, and temporality is one of the essential aspects of their expression. The article discusses mimetism inherent in the changing image and asserts the fluidity of modern mimesis, which manifests itself in art as a momentary reflection or as an imprint of reality, the perception of which is fluid, because the perceiver can no longer relate mimesis to the imprinted reality. Emphasizing the subjective involvement and participation of the perceiver in the perception of such an imprinted and temporal reality, as well as the directionality of modern mimesis towards embodied subjectivity, the author of the article refers to Maurice Merleau-Ponty’s theory of sensory perception and Danutė Bacevičiūtė’s analysis of the transformation of the phenomenological concept of time. Mimetic works of art become continuations of the ever-passing present and reality in time, which, as if “awakening” the objective reality in images, actualize the issue of mimesis and the ensuing problem of visual experience and its verbalization. In contemporary culture, mimesis reduces time to a single moment and shifts the semantic load from the work to the perceiver experiencing an impression, thus opening up the multiplicity of the impression and the possibility of its multiplication.Therefore, it is assumed that today mimesis also functions as a (non-)fixative medium and is one of the states of contemporaneity, which is not simply the relevant present, but rather the present that will turn into the future (where transformation is positioned as volatile), perceived as a promise of the future reality. With the aim to emphasize the processuality and duration in art practices that mark the intangible traces of the image, and while employing the reduction of time to an ever-passing moment and the reduction of the image to the mimetic experience in Jonkutė’s work, a new definition of ephemeral mimesis, in which the spontaneous and temporal nature of the image staying alert and slipping away from the present, which is called volatile, is formulated in this article. Keywords: image, time, mimesis, imprint, present, medium. [From the publication]

• Atminties ir žvilgsnio trajektorijos: vaizdo kultūros refleksija / Odeta Žukauskienė, Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. 303 p.
• Chronometrai: įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene / Agnė Narušytė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2021. 550 p.
• Praeiga ir pertrūkis : fenomenologinės laiko sampratos transformacija / Danutė Bacevičiūtė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. 255 p.
• Vaizdinis posūkis : vaizdai - žodžiai - kūnai - žvilgsniai / Erika Grigoravičienė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. 332 p.