Šiluvos Marijos koplyčia Amerikos Nacionalinėje šventovėje: lietuviško marijinio kulto plitimas ir tautinio paminklo statybos

LTPamaldumas Šiluvos Madonai – vienas nedaugelio iš Lietuvos paplitusių ir Europos ribas peržengusių katalikiško kulto pavyzdžių. XX a. viduryje jis ypač suklestetėjo tarp lietuvių Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), kuriose Šiluvė savo populiarumu susilygino, gal net ir lenkė Aušros Vartų koplyčios Mariją. Dėsninga, kad ir nacionalinis lietuvių paminklas – tautinė koplyčia svarbiausioje JAV katalikų šventovėje Vašingtone buvo dedikuota Šiluvos Švč. Mergelei Marijai (1966). Projektas suvienijo įvairių kartų, profesijų ir socialinės padėties lietuvius bendram tikslui. Koplyčia liudijo tautiečių pagarbą Mergelei Marijai, populiarino jos apsireiškimą Šiluvoje, prisidėjo prie šio apsireiškimo ikonografijos atsinaujinimo, taip pat atliko tam tikrą politinę funkciją, primindama JAV visuomenei Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos vardą ir įtvirtindama religingos krikščioniškos šalies identitetą. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas koplyčios atsiradimo istorijai ir meno bei politikos santykiams. Reikšminiai žodžiai: Apsireiškimas Šiluvoje, sakralinė architektūra, bažnytinė dailė, katalikai, politika, Jungtinės Amerikos Valstijos. [Iš leidinio]

ENThe Lithuanian Chapel of Our Lady of Šiluva in the Basilica of the National Shrine of the Immaculate Conception in Washington D. C. was consecrated in 1966. Thus far this object of sacred heritage has not been examined in Lithuanian historiography. The article reconstructs the history of installing the chapel, reveals the socio-cultural context that influenced it at that time, and discusses the religious, artistic, and political significance of the chapel. With the installation of the Lithuanian chapel in Washington’s Basilica, the devotion to Our Lady of Šiluva extended beyond the Lithuanian diaspora and became part of the devotional culture of all American Catholics. The Neo-Byzantine National Shrine, whose construction started in the early twentieth century, and the Chapel of Our Lady of Šiluva installed in the post-war years reveal the admiration of Americans and Lithuanian Americans for revival styles, as well as the sustainability of decorativeness, ornamentation, and other aesthetic qualities highly esteemed since the time of the Arts and Crafts Movement. During the Cold War years, the Chapel of Our Lady of Šiluva represented Lithuania in one of the most important centres of power of international politics. Along with other political and cultural campaigns, the existence of this place of prayer strengthened the Lithuanian presence in the political and public life of the United States of America. Keywords: Apparition of Our Lady in Šiluva, sacred architecture, ecclesiastical art, Catholics, politics, United States of America. [From the publication]

• Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Giedrė Jankevičiūtė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. 303 p.
• Dangiškos globėjos figūra: Šiluvos Marija XX a. lietuvių literatūroje / Vigmantas Butkus. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2012, t. 36, p. 25-42.
• Lietuvos bažnyčių dailė : XX amžiaus I pusė / Skirmantė Smilingytė-Žeimienė. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2009. 231 p.
• Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. 544 p.
• Šiluvos koplyčia XX a. 3-4 dešimtmetyje : puošybos vizija ir tikrovė / Skirmantė Smilingytė-Žeimienė. Meno istorija ir kritika. 2009, 5, p. 95-105.