Tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių statusas Europos Sąjungos erdvėje
LTKiekviena valstybė, veikdama per parlamentą ir valdymo organus, atlieka daug įvairių funkcijų: apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos) ir administracines funkcijas. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas šaltinis yra mokesčiai. Kiekvienos valstybės suvereni teisė yra nustatyti mokesčių surinkimo iš savo mokesčių subjektų, t. y. fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių jos teritorijoje, sąlygas be apribojimų, neatsižvelgiant į kitų valstybių mokesčių sistemas. Atskirų valstybių mokesčių sistemų taisyklės yra rezultatas ekonominio, istorinio vystymosi, tradicijų. Dėl to mokesčių sistemos skiriasi mokesčių struktūra, apmokestinimo procedūromis, mokestinių prievolių nevykdymo padariniais, apmokestinamųjų pajamų apibrėžimu, nustatant mokesčių bazę. Tačiau globalizacija lemia, kad įmonių veikla neapsiriboja vienos valstybės teritorija. Dėl to įmonių gautos verslo pajamos gali būti apmokestinamos pagal kelių valstybių jurisdikciją. Atskiroms valstybėms taikant skirtingas apmokestinimo taisykles, gali susidaryti situacijos, kai tos pačios pajamos apmokestinamos kelis kartus arba, priešingai, visiškai neapmokestinamos. Valstybių mokesčių sistemų skirtumai praktikoje gali privesti prie tarptautinių ginčų apibrėžiant apmokestinto subjekto ir atitinkamos valstybės teisinius-mokestinius santykius, kurių dažniausia pasekmė yra dvigubas apmokestinimas. Jis neabejotinai stabdo tarptautinių ekonominių santykių vystymąsi – tarptautinį prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą, naujų technologijų diegimą ir pan. Siekdamos spręsti tarptautinio dvigubo apmokestinimo problemą, suverenios valstybės imasi mokestinius santykius reguliuoti tarptautinėmis sutartimis.Todėl natūraliai kyla klausimas dėl tokių tarptautinių sutarčių vietos susitariančių šalių nacionalinėje teisėje, kuris neabejotinai turi būti suprantamas platesniame nacionalinės, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės santykio kontekste. Autorės mokslinis interesas – tarptautinės mokestinės sutartys. Straipsnyje siekiama per teorinę ir praktinę prizmę parodyti tarptautinių mokestinių sutarčių vietą ES valstybės narės nacionalinėje teisės sistemoje ir identifikuoti atitinkamų teisės normų hierarchiją galimomis kolizinėmis situacijomis. Tam yra būtina išspręsti keletą uždavinių: apibrėžti tarptautinių mokestinių sutarčių sampratą ir nurodyti pagrindinius jų sudarymo tikslus; išanalizuoti mokestinių sutarčių statusą ES valstybės narės nacionalinėje teisėje nacionalinės, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės santykio kontekste; atskleisti mokestinių sutarčių reikšmę. Šalies mokslinėje literatūroje nėra išsamesnių mokslinių darbų tarptautinių mokestinių sutarčių klausimu. Daugiau ar mažiau paliesdami tik vieną ar kitą šios problemos aspektą mokestines sutartis nagrinėjo G. Lisauskas, E. Buškevičiūtė, V. Vadapalas, H. Gabartas, A. Marcijonas, B. Sudavičius. Tema nagrinėjama naudojant sisteminės, bendrosios ir lyginamosios analizės, taip pat loginį ir apibendrinimo metodus. [Iš Įvado]
ENDouble taxation treaties are conventions between two or more countries that aim to eliminate the double taxation of income or gains arising in one territory and paid to residents of another territory. These treaties in some part also attempt to harmonize legal systems of different states and in this way to facilitate conditions of comercial, financial and other activities taking place abroad to the residents of the contracting states. Double taxation treaties can be considered as an additional legal instrument for improving tax administration on international level. Rules of law of the European Union constitute a new particular international law system. They are integrated into legal systems of member-states and operate directly in member-states national law. Rules of law of the European Union are a component of the legal system of the Republic of Lithuania. National law can not conflict with the European Union treaty. That is why tax treaties must be also harmonized with the European Union treaty. [From the publication]
