LTTobulėjant technologijoms ir susisiekimo galimybėms, neatskiriamai didėjo globalizacijos lygis, kuris savo ruožtu lėmė įvairių ekonominių veiklų plėtimą nuo veiklos šalies viduje lygio iki funkcionavimo tam tikruose užsienio regionuose ar net pasaulinėje rinkoje. Einamosios sąskaitos deficitas, vertinant užsienio investicinio kapitalo srautais lemia didesnę darbo pasiūlą šalyje, žinių perdavimą, našumo kilimą, tuo pačiu augančios investicinės išlaidos gali lemti užsienio skolos didėjimą. Kiekvienoje šalyje einamosios sąskaitos deficito atsiradimo priežastys yra nevienodos ir be abejo šalių kapitalo srautų struktūros skirtumai lemia vis kitokį efektą jos sektoriaus dalyvių veiklai. Šaliai daug įsiskolinus, užsienio investuotojai gali sumažinti investavimą į šalį, o tai paskatintų skolinimo šaliai ribojimą bei gali lemti skolos krizės grėsmę. Siekiant numatyti galimas šalies rizikos atsiradimo grėsmes dėl einamosios sąskaitos deficito pasirinkta vertinti kapitalo srautų iš užsienio struktūrą, pokyčius, jų patikimumą, teikiamą naudą bei poveikį šalies stabilumui.Tyrimo objektas: einamosios sąskaitos deficito priimtinumas. Straipsnio tikslas: apžvelgti einamosios sąskaitos priimtinumo metodologiją kapitalo srautų aspektu ir įvertinti Baltijos šalių situaciją nagrinėjamos problematikos kontekste. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai apibrėžti einamosios sąskaitos priimtinumo vertinimo metodiką kapitalo srautų aspektu; 2. Įvertinti Baltijos šalių einamosios sąskaitos deficito priimtinumą kapitalo ir finansinės sąskaitos srautų aspektu. Tyrimo metodai: analizė ir sintezė, lyginimas, grupavimas, detalizavimas ir apibendrinimas, grafinis duomenų atvaizdavimas. [Iš Įvado]
ENThe paper deals with the methods the countries use for current account deficit accessibility evaluation and also concentrates on the current account deficit accessibility of the Baltic States evaluated by capital and financial flow. Assessed, that in these countries the trade deficit of GDP takes a rather big place, i.e. current account deficit accessibility deteriorates when this ratio rises. Even if current account deficit of GDP increased, the situation was improved by growing foreign direct investment in these countries. Evaluated current account deficit accessibility by dynamics of total debt abroad from GDP in Baltic States indicates that, the worst situation is in Lithuania. The current account deficit accessibility by short and long run liabilities in Baltic States indicates the improvement of the situation, because the countries by the analyzed period chooses a long run liability position, that is indicated as more accessible. Otherwise this situation shows that in a long run these liabilities may lead to trade balance increase. There is emphasized, that current account deficit accessibility deteriorates, that determines the need of assessment of the adjustment alternative, trying to reduce the impact of current account deficit on countries stability. [From the publication]