LTMoksliniame darbe nagrinėjamas Lietuvos gimnazijų judėjimas kaip išskirtinis švietimo reformos fenomenas, aktyvi ir konstruktyvi jėga, daranti įtaką švietimo reformos eigai, atspindinti visuomenės vertybes ir skatinanti jas reflektuoti. Siekta ištirti teleologinę gimnazijų parengtį, praktikos atitikimą misijai. Tam išanalizuotas teleologinis diskursas, aprašytas moksleivių ir pedagogų nuomonių tyrimas, pateikta Lietuvos ir užsienio švietimo ekspertų tyrimo duomenų analizė. Gauti rezultatai papildo lyginamąją edukologiją Lietuvos gimnazijų ir kitų šalių bendrojo lavinimo paskutinės pakopos mokyklų sąlygų, procesų ir rezultatų lyginimo aspektu. Tyrimu patvirtinama, jog Lietuvos gimnazijos geba orientuotis į savo tikslus ir pasiekti gerų rezultatų, kai yra tvirtas gimnazijos ir valstybės valdymo subjektų sutarimas dėl tikslų. Nepaisant politinės valios, gimnazijose ryškios gabių vaikų ugdymo apraiškos. Tai atitinka pirmojoje Gimnazijos koncepcijoje ir Lietuvos švietimo koncepcijoje keliamus tikslus. Tyrimo atskleistas ekspertų dvejojimas dėl tolesnės gimnazijų plėtros liudija apie tvirtų nuostatų politikoje stoką. Tai nesukuria motyvacijos gimnazijoms koncentruotis į naujuosius tikslus. Prieita prie išvadų, kad siekiant išsaugoti gimnazijų produktyvumą, svarbu palaikyti jų kūrybiškumą, sudaryti sąlygas jam reikštis. Pačiose gimnazijose ieškotinos labiau individualizuotos mokymosi ir vertinimo formos, kurios apsaugotų daug moksleivių nuo didelio, į gabius vaikus orientuoto krūvio, tačiau sudarytų galimybę pasiekti aukštų rezultatų individualiu lygmeniu. [Iš leidinio]
ENThe scientific work examines the movement of Lithuanian gymnasiums as an exceptional phenomenon of education reform, active and constructive force, which influences the course of education reform, reflects society’s values and encourages reflecting upon them. The author sought to teleological preparation of gymnasiums, to examine how practice reflects their mission. For this purpose, teleological discourse was analyzed, the article describes the survey of opinions of schoolchildren and teachers, provides analysis of data from the survey of Lithuanian and foreign educational experts. Obtained results contribute to the field of comparative education science by providing a comparison of processes and results in Lithuanian gymnasiums and last level general education schools in other countries. The research confirms that Lithuanian gymnasiums are capable of aligning themselves with their goals and achieving good results, when there is a firm agreement about goals between gymnasium leadership and state administration representatives. Regardless of political will, there are vivid manifestations of cultivating talented school-children in gymnasiums. These trends correspond to goals promoted in the first Gymnasium concept and Lithuanian education concept. Doubts about further development of gymnasiums expressed by experts, recorded in the course of research, witness the lack of strong convictions in politics. This situation, in turn, fails to motivate gymnasiums to focus on new goals. The conclusion is drawn that to preserve productivity of gymnasiums, it is important to uphold their creativity.