XVII-XVIII a. kėdainiečių asmenvardžiai

LTMonografija „XVII-XVIII a. kėdainiečių asmenvardžiai“ - tai Radvilų miesto istorinio vardyno tyrimo pradžia. Siame darbe mėginama atkurti autentišką XVII-XVIII a. miestiečių istorinės antroponimijos vaizdą, daugiausia remiantis unikaliomis Kėdainių aktų knygomis. Dviejų amžių laikotarpis pasirinktas dėl kelių priežasčių. Visų pirma norėta išanalizuoti kėdainiečių pavardžių formavimosi procesą. Pasirinkus tik vieno šimtmečio, pavyzdžiui, XVII a. šaltinius, būtų galima detaliai išnagrinėti šio amžiaus asmenvardžius, tačiau nepakankama medžiagos apimtis ribotų galimybę aptarti pavardžių susidarymą. Antra, tiriant du amžius galima apibūdinti XVII-XVIII a. Kėdainių gyventojų asmenvardžių raidos tendencijas ir pokyčius. Šitaip jų antroponimai tiriami ne tik statiškai, bet ir dinamiškai. Šioje knygoje analizuojama kėdainiečių vyrų ir moterų įvardijimo raida, pavardžių formavimasis, asmenvardžių lenkinimo, darybos ir kilmės polinkiai. Taip pat publikuojama rankraštinių dokumentų, iš kurių rinkti miestiečių antroponimai, kopijų. Darbo medžiaga nulėmė jo struktūrą: atskirai aptariami Kėdainių gyventojų etninių grupių asmenvardžiai. Stengtasi dėstyti tokiu stiliumi ir forma, kad monografija būtų prieinama ne tik onomastikos specialistams, bet ir platesnei visuomenei. Todėl rašoma ir apie Kėdainių bendruomenės daugiatautį, daugiakul tūrį fenomeną. Norisi tikėti, kad pateikiama antroponiminė medžiaga, jos analizė ir išvados bus aktualios ne tik istorinei lietuvių antroponimikai, bet ir Lietuvos miestų istorijos, miestiečių tautinės sudėties, šeimos istorijos, lyčių istorijos tyrimams. [Iš Pratarmės]

ENThe monograph “Personal Names of Kėdainiai Residents of the 17th-18th c.” provides a detailed study into anthroponyms of Kėdainiai residents. A variety of historical sources of the town (the inventories of 1604, 1624 and 1666; the parish inventory of 1622; 24 register books of 162 3-1799; financial records for 1628-1663 of the Evangelical Reformat Church; baptismal and matrimonial registers for 1641-1649 of the Evangelical Reformat Church; a collection of Evangelical Reformat community session acts of 1664-1717; member registers for blacksmiths of 1684 and weavers of 1686; the list of the magistrate officials of 1762 etc.) were used to collect 2 114 recordings of town dwellers (men and women). The calculation did not focus on the naming of different persons but rather variants of personal name forms required for linguistic analysis. The 1752- 1799 register of christenings kept by the St. George’s Church of Kėdainiai Parish was inspected as an additional source. The following key conclusions can be drawn subsequent to the analysis of the surname formation process, naming system, recording of anthroponyms, formation and origin tendencies particular to Christian residents (Scots, Germans, Lithuanians and Poles) of the Radziwiłł town of the 17th-18th centuries.The first part, “Surnames of Kėdainiai Scots”, determines that in different ethnic groups, family names of town communities did not form at the same time. In about 1628-1629, people of Scottish origin who moved to Kėdainiai already had surnames; however, town manuscripts provided a varied rendition (recording and non-recording) of their hereditary anthroponyms. This was determined by the context of historical documents, the lack of a uniform and universally mandatory naming system, the writing tradition upheld by the scribes of the time etc. However, it is obvious that the 17th-18th centuries were dominated by the naming that clearly attested to the functioning of Scottish hereditary personal names (surnames) in historical sources of the town. The naming instances of Kėdainiai Scots of the 17th-18th centuries are recorded in texts in Latin and Polish. Names of this ethnic group were Latinised and Slavicised; they could be differently modified in different recordings of magistrate books or church records. This resulted in graphic variants of surnames particular to men and women of Kėdainiai Scots. Names of these foreigners were rendered in town documents following similar principles as those that were applied to local Kėdainiai residents.The second part, “Surnames of Kėdainiai Germans”, underlines that since 1629, people of German ethnicity already had surnames before arriving in Kėdainiai. The recording of their hereditary anthroponyms was not yet consistent either. It is especially apparent with members of the same family listed next to each other (i.e., spouses and others). There were some instances where female names and maiden surnames were skipped. This was determined by the specificity of sources, inconsistencies in naming (earlier named persons could be indicated somehow differently or using a shorter or simplified form on another page of the document). Court cases of the same magistrate books sometimes indicated only the family name of litigating spouses. This phenomenon, without a doubt, was affected by the specificity and context of investigated registry books. [...]. [From the publication]