LTŠiame straipsnyje yra aptariami italų atvykimo į Lietuvą tikslai bei jų veikla šiame krašte XVI–XVII a. Italų atvykimo į Lietuvą pradžią galima sieti su krašto christianizacijos procesu – cistersų ir augustinijonių ordinų misijos baltų žemėse žinomos nuo XII a. antros pusės. Vėliau Lietuvos ir Šventojo Sosto santykiai tapo vis glaudesni – Romos kurija, besirūpindama antemurale christianitatis, Rytiniame Europos pakraštyje ieškojo paramos galingoje Vytauto laikų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Stiprėjant Lietuvos ir Šventojo Sosto santykiams suaktyvėjo taip pat ir italų pirklių atvykimas, ko pasekoje XVI–XVII a. Vilnius tapo vienu iš pagrindinių italų prekybos centrų – greta Krokuvos Lenkijoje – Šiaurės Rytų Europos regione. Kai kurios italų pirklių šeimos Lietuvoje pasiliko visam laikui, kaip pavyzdžiui Moriconi giminė, kilusi iš Lukos. Lygiagrečiai prekybai italų atvykėliai, įsikūrę žinomų didikų: Chodkevičių, Radvilų, Pacų ir kt. dvaruose, aktyviai reiškėsi Lietuvos intelektualiniame, kultūriniame ir meniniame gyvenime suteikdami jam europietiškos kultūros stilių ir pobūdį. Tai humanistai – Filippo Buonaccorsi Callimacco ir Reformacijos skleidėjai – Bernardino Ochino ir Simone Simoni; Alessando Guagnini, savo veikalu: Sarmatiae Europeae descriprio, išleistu 1578 m., supažindino to meto Europą su Lietuvos kultūra; Vilniuje gyveno fizikas ir astronomas Tito Livio Burattini, čia 1675 m. paskelbęs veikalą Misura universale, bei gausybė italų architektų ir menininkų, išgražinę Lietuvos architektūrinį peizažą rafinuoto itališkojo Baroko statiniais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Italija (Italy); Didikai ir magnatai; Giminės; Barokas; Reformacija.
ENThis article focuses on Italians who came to the Grand Duchy of Lithuania [GDL] in the sixteenth-seventeenth centuries. The first Italians to arrive in the GDL did so in connection with the Christianisation process: Cistercians and Augustinians had sent missionaries to the Baltic lands since the second half of the twelfth century. Later on, relations between Lithuania and the Holy See became closer as the Roman Curia, always concerned about the eastern edge of Europe, looked for an ally in the powerful GDL of Vytautas the Great. As links between Lithuania and the Holy See became closer, more Italian merchants ventured into Lithuania, which lead to Vilnius becoming one of the Italians’ major trade centres in the 16th – 17th c. in northeastern Europe. Some Italian merchant families, such as the Moriconis from Luca, settled in Lithuania permanently. As these Italian merchants were settling in Lithuania, so did some members of major noble families such as the Chodkevičius, Radvila and Pacas families. They established rural estates and participated actively in the intellectual, cultural and artistic life of Lithuania, giving it a European flavour. There were the humanists Filippo Buonaccorsi Callimacco and the Reformationists Bernardino Ochino, Simone Simoni and Alessando Guagnini, whose 1578 book Sarmatiae Europeae descriptio acquainted Europeans of that time with Lithuanian culture. The physicist and astronomer Tito Livio Burattini lived in Vilnius, where in 1675 he published his treatise Misura universale. There were also numerous Italian architects and painters/sculptors. [From the publication]