Savanoriškos veiklos vystymosi galimybės Lietuvoje

LTTemos aktualumas. Savanoriškos veiklos įnašas į darbo rinką yra svarbus visose išsivysčiusiose šalyse, priklausančiose nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, atitinkamos kultūros, paremtos demokratinėmis tradicijomis bei vertybėmis, kai individas yra mokomas, ugdomas pasitenkinimo teikimo visuomenei dvasia. Anot S. J. Ellis (2002), žmonės savanoriauja dėl daugybės priežasčių, ypač norėdami padėti kitiems ir gauti šiek tiek naudos sau. Pasak J. R. Šinkūnienės (2006), savanorystė – veiklios modernios demokratinės visuomenės bruožas, kilęs iš esminio supratimo apie žmogiškumą, išreiškiamas neapmokama ilgalaike ar trumpalaike sutartine tarnyba įstaigoje, bendruomenėje ar sąjūdyje ir pan. Žmonės, organizuojantys ir globojantys savanorius, o ir patys savanoriai – moksleiviai, studentai ir kiti, be abejo, turi pakankamai meilės ir noro padėti. Tačiau nesant žmonių, kurie užsiimtų savanoriškos veiklos organizavimu, savanorių kuravimu bei ugdymu, jauni žmonės paliekami veikti tiek, kiek jie turi vaizduotės ir iniciatyvos. Visgi nepalaikomas, nemotyvuojamas entuziazmas išblėsta, o neorganizuota veikla pamažu gęsta bei nustoja vystytis. XXI amžius daugelyje pasaulio tautų laikomas socialinių ir ekonominių pokyčių amžiumi. Lietuvos integracija i Europos Sąjungą, vartotojiškos visuomenės formavimasis, laisvosios rinkos principų įsigalėjimas bei vertybių kaita ir mūsų šalyje sąlygoja sparčius socialinio gyvenimo pokyčius. Visuotinai sutariama, kad sėkmingam modernios ir demokratinės valstybės funkcionavimui būtina gyvybinga pilietinė visuomenė. Savo ruožtu pilietinė visuomenė neįsivaizduojama be išplėtoto nevyriausybinių organizacijų tinklo, kitaip dar vadinamo nevyriausybiniu, nepelno ar savanorišku sektoriumi.Šiam sektoriui priskiriamas savarankiškas vaidmuo santykiuose su valdžios ir pelno (verslo) sektoriais. Šiuos socialinius santykius ir ryšius galima apibūdinti kaip socialinį kapitalą. Vienas iš ypatingų nevyriausybinio sektoriaus požymių, dėl kurio demokratinėse visuomenėse jam teikiamas ypatingas statusas, siejamas su savanoriška veikla (Kučikas, 2007). Savanoriška veikla ilgą laiką buvo ignoruojama akademiniame kontekste, tik XX a. pabaigoje mokslininkai pradėjo domėtis savanoriškos veiklos klausimais (Jonutytė, 2006), tačiau Lietuvoje savanoriškos veiklos reiškinys tyrinėjamas vis dar mažai. Tyrimo objektas. Savanoriškos veiklos vystymosi galimybės. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti savanoriškos veiklos vystymosi galimybes Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti savanoriškos veiklos sampratą. 2. Apžvelgti savanoriškos veiklos vystymosi tendencijas Lietuvoje. Tyrimo metodai. Straipsnis parengtas remiantis sisteminės mokslinės literatūros analizės, bendrosios loginės, lyginimo ir apibendrinimo metodais. Pagrindiniai informacijos šaltiniai – teorinė medžiaga. [Iš Įvado]

ENVoluntary contribution to the activities of the labor market is important in all developed countries belonging to the social and economic conditions, the culture, based on democratic traditions and values, when the individual is trained, educated satisfaction with the provision of public spirit. People volunteer for many reasons, particularly to help others and get some benefit for themselves. Volunteering - active feature of the modern democratic society is derived from the fundamental understanding of humanity, expressed in long or short unpaid contractual service institution, or community movement chairpersons and so on. People in the organization and mentor volunteers and volunteers themselves - schoolchildren, students and others, of course, have enough love and willingness to help. However, the lack of people who engage in voluntary activities, the volunteer mentoring and education, young people are left to operate in so far as they have the imagination and initiative. But is not supported enthusiasm going down and unorganized activity gradually goes out and stops to develop. The twenty-first century, many nations of the world as the social and economic changes in age. Lithuania’s integration into the European Union, the formation of the consumer society, free market principles and values well-established change our country and lead to rapid changes in social life.It is generally agreed that the successful modern and democratic state it is necessary to the functioning of a vibrant civil society. In turn, civil society is inconceivable without a developed network of NGOs, also known as non-governmental, non-profit or voluntary sector. The sector is assigned a separate role in relations with the government and the profit (business) sector. These social relations and relations can be described as social capital. One of the special non-governmental character of a democratic society, he offered a special status associated with volunteering. Volunteering has long been ignored in the academic context, but the twentieth century at the end of the scientists became interested in volunteering, but volunteering in Lithuania explores the phenomenon is still very low. [From the publication]