LTKad LDK buvo tipiška imperija (Norkus 2009; 50), galima mėginti įrodyti remiantis tik lyginamąja istorine analize. Priešingu atveju, tipiškumo kategorija, vartojama neatsižvelgiant į socialinės istorinės aplinkos įvairovę, praras kriterijaus galią. Šio, akademiniu požiūriu, drąsaus ir gana rizikingo įrodinėjimo uždavinio, grindžiamo lyginamojo pobūdžio argumentais, imasi Zenonas Norkus, vienas iš dviejų Lietuvos sociologų, giliausiai įsiskverbusių į Lietuvos praeitį, – jei Vytautas Kavolis civilizaciniu požiūriu skvarbiai nagrinėjo kultūros istoriją, tai Zenonas Norkus vaisingai darbuojasi lyginamosios politinės organizacinės istorijos baruose. Norkaus knygoje ne tik sistemingai nagrinėjami senosios Lietuvos valstybės (vartojamas ir tinkamas pakaitas – senoji Lietuvos politija) imperinės kilmės klausimai, bet ir stengiamasi konceptualiai atnaujinti faktografines interpretavimo išgales remiantis istorine imperijų lyginimo sociologija, arba imperiologija (šaižūs lietuviško naujadaro obertonai, reikia pripažinti, užgauna intonaciškai subtilesnę ausį). Neatsitiktinai skaitytojui teikiamos dvi nuorodos-analogijos: anksčiau istorinį pažinimą vaisingai atnaujino socialinė istorinė bei naujoji kultūros istorijos paradigmos (ten pat; 9). O dabartinės knygos paskirtis – į argumentuotą diskusiją įtraukti potencialiai atnaujinančią istorinės lyginamosios sociologijos koncepciją. [Iš teksto, p. 207]