Kūdikių namų auklėtinių emocijų plėtotė edukacinėje aplinkoje : disertacija

LTDisertaciniu tyrimu įrodyta, jog emocine interakcija pagrįstas ugdymas sudaro galimybes kūdikių namų auklėtinių emocijų plėtotei ir diferenciacijai. 16-18 mėn. reikšmingas neigiamų emocijų raiškos stiprėjimas, o bazinių psichinių poreikių (saugumas, prieraišumo jausmas) netenkinimas) transformuojasi į emocinę deprivaciją. Skirtingi raidos sutrikimai sąlygoja savitą emocijų raišką. Berniukai labiau nei mergaitės pasižymi emociniu jautrumu bei labilumu, mergaitės yra emociškai stabilesnės, atviresnės aplinkos pokyčiams. Berniukams emocijų diferencijavimosi procesas vyksta vėliau negu mergaitėms. Nustatyta kūdikių namų auklėtiniams būdingas emocinis fenomenas:. kontroversinis bendravimo poreikio tenkinimas. Šis reiškinys traktuojamas kaip kraštutinė bendravimo poreikio netenkinamo stoka ir kaip vienas pirmųjų kūdikių namų auklėtinių emocinės raidos sutrikimo indikatorių. Vadovaujantis emocijų diferencijavimosi teorijos afektiniu-kognityviniu konceptu atliktas pedagoginis eksperimentas, patvirtino pasirinktą teorinį metodologinį tyrimo modelį, kuris atskleidė kūdikių namų auklėtinių emocijų plėtotės galimybes edukacinėje aplinkoje. Edukacinė veikla skatina kūdikių emocijų raišką nepriklausomai nuo psichinio išsivystymo lygio. Nustatyta, kad baziniai psichiniai kūdikių namų auklėtinių poreikiai negali būti ugdomi ar lavinami, jie gali būti tenkinami arba netenkinami. Pedagoginis poveikis reikšmingas tik kognityvinių emocijų grupės plėtotei. Ugdymas kūdikystėje turėtų būti orientuotas ne į veiklos rezultatą, bet į patį veiklos procesą, kurį sustiprina teigiami emociniai skatuliai. [Iš leidinio]

ENThe survey proved that education based on the motional interaction allow emotional development and differentiation of inmates of infants’ houses. In the 16th-18th months of life intensification of expression of negative emotions is significant 16-18, while failure to satisfy basic psychic needs (safety, sense of affection) transforms into emotional deprivation. Different development disorders lead to peculiar emotional expression. Boys are distinguished for emotional sensitivity, while girls are more emotionally steady, more open to changes of the surroundings. The process of emotional differentiation in boys is slower than in girls. Controversial satisfaction of the need for interaction is determined to be characteristic to inmates of infants’ homes. This phenomenon is treated as one of first indicators of disorder of emotional development in inmates of infants’ homes. Educational activity stimulates emotional expression in infants regardless of the level of psychic development. It is established that basic psychic needs of inmates of infants’ homes cannot be cultivated or developed, they may be satisfied or dissatisfied. Pedagogical impact is significant only to development of cognitive emotions. Education in infancy should be oriented not to the results, but to the process of activity, which is intensified by positive emotional stimuli.

• Globos institucijų ugdytinių vertybinės socializacijos bruožai / Romanas Kaffemanas. Ugdymo psichologija. 2004, Nr. 11-12, p. 156-162.
• Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, vidinės darnos ypatumai / Margarita Pileckaitė-Markovienė. Ugdymo psichologija. 2004, Nr. 13, p. 29-33.
• Netektį patyrusių pradinių klasių mokinių emociniai išgyvenimai / Tomas Butvilas. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 87-91.
• Paauglių dvasingumas kaip pedagoginis reiškinys / Elvyda Martišauskienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004. 225 p.