Europos šalių aprūpinimo maistu įvertinimas

LTŠiuo metu dėl 2008 m. maisto kainų krizės ir po jos sekusios ekonominės krizės badauja beveik šeštadalis Žemės gyventojų. Dauguma jų yra besivystančiose šalyse. Tačiau net ir tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip JAV badaujančių skaičius padidėjo. Galimos bado problemos buvo numatytos dar T. Malthus’o XVIII a. pabaigoje. Malthus’o gyventojų skaičiaus teorija suformulavo vieną iš pagrindinių požiūrių į bado ir skurdo priežastis. Dabartiniu metu šis požiūris remiasi prielaida, jog maisto krizė yra neišvengiama, nes dėl gyventojų skaičiaus augimo, nedarnių gamybos būdų sąlygotos aplinkos degradacijos, išteklių trūkumo bei klimato kaitos mūsų galimybės gaminti maistą vargu ar patenkins mūsų poreikius. Tuo tarpu aprūpinimo maistu samprata, kuriai didelį poveikį turėjo A. Sen’o darbai, atsirado tik prieš tris dešimtmečius, kada buvo suvokta, jog badą sukelia ne tik derliaus sumažėjimas, bet ir išteklių, reikalingų pasigaminti ar įsigyti maistą, trūkumas. Nepaisant to, ji yra plačiai išnagrinėta užsienio autorių. Badas dažniausiai suprantamas kaip maisto trūkumas. Pakankamas aprūpinimas maistu egzistuoja, kai visi žmonės bet kuriuo metu turi tiek fizinį, tiek ekonominį priėjimą prie pakankamo, saugas ir maistingo maisto. Aprūpinimą maistu galima suprasti ir kaip bado rizikos šalyje arba gyventojų grupėje nebuvimą. Kadangi ši sąvoka yra daug platesnė nei bado, aprūpinimo maistu situaciją ir problemas aktualu nagrinėti ne tik besivystančiose bet ir išsivysčiusiose šalyse.Pagrindinė šio straipsnio problema yra tai, kad aprūpinimo maistu klausimai dažniausiai yra nagrinėjami besivystančiose šalyse, todėl aprūpinimo maistu problemos išsivysčiusiose bei buvusiose socialistinėse šalyse yra nepakankamai ištirtos. Tyrimo objektas – aprūpinimas maistu Europos šalyse. Straipsnio tikslas – teoriškai aptarus aprūpinimo maistu sampratą ir išskyrus pagrindinius jo rodiklius, nustatyti aprūpinimo maistu padėtį Europos šalyse. Uždaviniai: išnagrinėti aprūpinimo maistu sampratą ir veiksnius; įvertinti aprūpinimo maistu situaciją skirtingose Europos šalyse. Straipsnyje naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, joje pateikiamų teiginių ir apibendrinimų grupavimas, lyginamoji analizė, duomenų analizė remiantis statistiniais metodais. Statistinių duomenų analizei buvo naudojami Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) duomenų bazėse pateikti duomenys. Analizės metodas apima indekso sudarymo metodą bei aprašomosios statistikos metodus. [Iš Įvado]

ENThe article discusses the economic approach to the problem of food security. The objective of this article is to evaluate food security in different European countries. The first part of this article considers the concept of food security, analyses food security measurement and indicators. Now food security is defined as “ensuring that all people at all times have both physical and economic access to the basic food that they need”. This concept involves these dimensions of food security: a) availability of food, b) access to food, c) food utilization, d) stability. In order for households to have access to food, it is necessary that there be enough food available at the national level. Households must also have the necessary resources to acquire that food. Moreover, to achieve nutritional security people need adequate care and a healthy living environment. Finally, they should not risk losing access to food as a consequence of an economic or climatic crisis, or cyclical events. Food insecurity factors can be grouped in four clusters: a) the socio-economic and political environment; b) food economy; c) care practices; d) health and sanitation. The last part of this article provides estimated food security index and evaluation of food security in European countries according to three dimensions of food security: availability, accessibility and stability. The comparison of food security in Western and Eastern European countries is provided. The analysis showed that the lowest food security level in 2005-2008 were in Baltic and in some other Eastern European countries. [From the publication]