Studijų kokybės vertinimo dimensijų sistema studentų požiūriu

• VDU talpykla: straipsnio tekstas

LTBesikeičianti aukštojo mokslo aplinka, didėjantys organizacijų ir visuomenės reikalavimai studijų kokybei, kintantys studentų lūkesčiai mokymo turiniui ir metodams, bei didėjanti aukštojo mokslo internacionalizacija ir globalizacija, skatina ieškoti studijų kokybės vertinimo ir gerinimo būdų. Studijų reforma Lietuvoje neatsiejama nuo pokyčių Europos aukštojo mokslo erdvėje. Kokybės užtikrinimas šiandieninėje besikeičiančios Europos bei pasaulio realybėje tampa tam tikru iššūkiu aukštojo mokslo institucijoms tiek nacionaliniame, tiek ir tarptautiniame lygmenyje. Pagrindinės kryptys, kuriomis derėtų judėti, nustatytos priimtame komunikate „Bolonijos procesas 2020 – Europos aukštojo mokslo erdvė naujajame dešimtmetyje“. Dokumente suformuluota dešimt Europos bendros aukštojo mokslo erdvės tobulinimo per ateinantį dešimtmetį prioritetų. Tarp jų: aukštojo mokslo kokybės gerinimas ir prieinamumo visoms socialinėms grupėms didinimas, orientacija į studentų poreikius bei lūkesčius ir kt. Berlyno komunikate (2003) pažymimas poreikis užtikrinti kokybę instituciniu, nacionaliniu ir Europos lygiu, taip pat tobulinti bendrus kokybės užtikrinimo kriterijus ir metodologijas. Gerinti studijų kokybę visų pirma skatina etinė universiteto atsakomybė visuomenei. Antra, tai išlikimas švietimo rinkoje – konkurencija tarp aukštojo mokslo institucijų šalies viduje ir už jos ribų auga. Ir dar, universitetai yra lyginami ne tik vietiniame, bet ir tarptautiniame, mūsų atveju, – europiniame kontekste. Visų pripažinti kokybės užtikrinimo mechanizmai leidžia lyginti skirtingų šalių universitetus vienus su kitais ir tam tikru aspektu juos reitinguoti (Patry, 2002).Nacionalinėje studijų programoje 2007-2013 m. konstatuojama, kad yra neefektyvios arba neįgyvendintos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo priemonės, todėl svarbiausias šios programos tikslas iki 2013 m. gerinti šalies aukštosiose mokyklose vykdomų studijų kokybę, didžiausią dėmesį skiriant studijų turiniui, išteklių plėtotei bei studijų valdymo kokybės užtikrinimui, turi būti siekiamas kiekvienos aukštosios mokyklos iniciatyva diegiant ir tobulinant vidines studijų kokybės tikrinimo ir tobulinimo sistemas. Lietuvoje vykdomas išorinis ir vidinis studijų kokybės vertinimas. Vidinis studijų kokybės vertinimas dažniausiai apsiriboja tik studijų programų kokybės lygmeniu, o studijos visos institucijos lygiu dar gana retai tiriamos ir vertinamos (Pukelis, Savickienė, 2004). Studentų nuomonės tyrimas laikytinas svarbia institucinio studijų kokybės vertinimo dalimi. Siekiant užtikrinti kokybiškas studijas, labai svarbi yra studentų, kaip studijų proceso adresato (jiems šis procesas ir organizuojamas) nuomonė. Tyrinėjant studentų požiūrį į įvairius aukštojo mokslo aspektus, tikslinga įvardinti studijų kokybės dimensijas. Aukštojo mokslo kokybės dimensiją galima suprasti, kaip aukštosios mokyklos veiklos sritį, kuri yra reikšminga studijų kokybei ir daugiau ar mažiau lemia studijuojančio asmens saviugdą bei įgyjamą kvalifikaciją (Pukelis, Savickienė, 2004). Straipsnyje teoriškai sumodeliuota studijų kokybės vertinimo dimensijų sistema studentų požiūriu, išanalizuota, kokie specifiniai faktoriai turi įtakos aukštojo mokslo kokybės vertinimui iš studentų pozicijos.Modelis grindžiamas užsienio šalių ir lietuvių mokslininkų atliktais tyrimais kokybės (Harvey, Green, 1993; Cheng, Ming Tam, 1997; Lagrosen, 2004), paslaugų kokybės (Zeithaml, Parasuraman 1990, McElwee, Redman 1993, Owlia, Aspinwall 1996), aukštojo mokslo kokybės (Garvin, 1978; McElwee, Redman 1993; Owlia, Aspinwall 1996; Čėsnaitė, 2002) ir aukštojo mokslo kokybės studentų požiūriu (Hill, 1995; Joseph, 1997; Lomas, Macgregor, 2003; Lagrosen, Hashemi, Leitner, 2004) srityse. Apžvelgus mokslinę literatūrą aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo srityje, pastebėta, kad nėra vieningos nuomonės, pagal kokias dimensijas reiktų tirti ir vertinti studentų nuomonę, apie jų gaunamo aukštojo išsilavinimo kokybę. Problemos analizė leido numatyti gaires empirinio tyrimo atlikimui. Straipsnio problema: Kokiomis dimensijomis remiantis, būtų galima tirti studijų kokybę studentų požiūriu? Straipsnio tikslas: Teoriškai sumodeliuoti ir patikrinti studijų kokybės vertinimo dimensijų sistemą studentų požiūriu. Objektas: Studijų kokybės vertinimo dimensijų sistema studentų požiūriu. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti studijų kokybės studentų požiūriu sampratą teoriniu aspektu. 2. Nustatyti studijų kokybės vertinimo dimensijas studentų požiūriu. 3. Įvertinti studentų nuomonę apie studijų kokybę. Metodai: literatūros analizė, giluminis interviu, anketinė apklausa. Raktažodžiai: studijos, kokybė, studijų kokybė, paslaugų kokybė, studijų kokybės dimensijos. [Iš Įvado]

ENResearch problem: The student is now recognised as the principal stakeholder of any higher education institution and must be allowed a voice that is both listened to and acted upon in order to enhance the quality of the total learning experience. Exploring the students’ attitudes to various aspects of higher education and its quality, it is appropriate to specify the dimensions of study quality. The first part of the paper examines the theoretical model of study quality assessment dimensions from the students’ perception. The paper discusses the specific factors that affect the quality of higher education assessment of the students’ position. The model is based on the foreign and Lithuanian scientific studies of quality, service quality, higher education quality and higher education quality from the students’ perception fields. The article presents the problem consisting of the following question: “What are the dimensions of the study quality evaluation from the students’ perception?” The research focus is the decisions in research methodology concerning the dimensions of study quality from the students’ perception. The research aim is to present the conceptual model with the focus on research methodology decisions concerning the dimensions of study quality by highlighting the students’ perception characteristics. Methods: literature review and focus group interview. Results: (1) the dimensions of study quality from the students’ perception specified; (2) the model on research methodology decisions concerning the dimensions of study quality by highlighting the students’ perception characteristics established. [From the publication]