Analitinė kalbos ir mokslo filosofija Lietuvoje

LTStraipsnyje nagrinėjama analitinės kalbos ir mokslo filosofijos raida Lietuvoje. Konstatuojama, kad analitinė filosofija Lietuvoje pradėta plėtoti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai Evaldas Nekrašas ir Rolandas Pavilionis paskelbė savo pirmųjų mokslo filosofijos ir kalbos filosofijos tyrinėjimų, kuriuose remiamasi analitine tradicija, rezultatus. Straipsnyje analizuojami jų ir kitų tyrėjų, kurie rėmėsi ta pačia tradicija, pirmiausia Algirdo Degučio ir Albino Plėšnio darbai. Analitinė filosofija buvo pirmoji nemarksistinės filosofijos kryptis, pradėta plėtoti pokarinėje Lietuvoje, todėl aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose ji atliko svarbų vaidmenį plečiant šalyje filosofinių tyrinėjimų tematiką ir keičiant jų metodologinius pagrindus. Nors pastaruoju metu jos įtaka Lietuvos filosofijoje kiek sumažėjo, ji aiškiai juntama kai kuriuose pastarojo meto darbuose, kuriuose nagrinėjamos sąmonės filosofijos, priežastingumo, humanitarinių ir socialinių mokslų metodologijos problemos. Ji padarė nemažą poveikį ir pozityvizmo raidos bei politinės filosofijos problemų tyrimui. Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos filosofija, analitinė filosofija, kalbos filosofija, mokslo filosofija, pozityvizmas. [Iš leidinio]

ENT he paper presents an overview of analytical philosophy in Lithuania. It is observed that analytical philosophy had not been studied or developed in Lithuania before the 1970s, when Evaldas Nekrašas and Rolandas Pavilionis began their work in philosophy of science and philosophy of language, rooted in analytical tradition. The article discusses the works of Nekrašas and Pavilionis, as well as those of others (e.g., Degutis and Plėšnys). It notes that analytical philosophy was the first non-Marxist trend of philosophy to be developed in post-war Lithuania, and thus it was of considerable influence at the time when the Marxist methodology had to be overthrown. Although the influence of analytical philosophy in Lithuania has diminished during later years in favour of postmodern trends, it is still evident in some recent works on philosophy of mind, philosophy of causation, and methodology of the humanities and social sciences. It has also made a strong impact upon the development of political philosophy and research in the history of positivism. Keywords: Lithuanian philosophy, analytical philosophy, philosophy of language, philosophy of science, positivism.