Emigracijos poveikio šalies ekonomikos augimui vertinimo teorinis aspektas

LTLietuvai integruojantis į pasaulinę ekonomiką, atsiranda galimybė skatinti teigiamus ekonominius, finansinius, kultūrinius, intelektinius pokyčius, sąlygojančius šalies ekonomikos augimą, tuo pačiu, vykstantys procesai pakeitė tarptautinės migracijos mastą, struktūrą ir kryptis. Įvairiais vertinimais per nepriklausomybės metus iš Lietuvos emigravo beveik 500 tūkst. gyventojų (apie 15 proc. populiacijos). Daugiau nei pusė emigrantų – darbingo amžiaus, tai lemia struktūrinius šalių gyventojų ir darbo jėgos pokyčius – mažėja darbo jėgos ištekliai, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėtojų. Galiausiai, tai gali paskatinti šalies ekonomikos augimo sulėtėjimą, kadangi praradus darbo jėgą nesukuriamas BVP, nerealizuojamos įgytos žinios, prarandamos investicijos įdėtos į specialisto paruošimą. Didėjantys tarptautinės emigracijos srautai paskatino įvairių sričių mokslininkų, politikų susidomėjimą, kadangi tai sukelia įvairias ekonomines, socialines ir politines pasekmes šaliai. Pastaruoju metu tyrėjai atkreipė ypatingą dėmesį į teigiamų ir neigiamų ekonominių emigracijos pasekmių analizę kilmės šalimis. Šis poveikis gali sąlygoti pajamų, ekonomikos augimo, investicijų ir vartojimo pokyčius (per pinigines perlaidas ir gyventojų bei darbo jėgos skaičiaus mažėjimą), „protų nutekėjimą“. 2007 m. patvirtinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija, siekiant nustatyti ilgalaikius ekonominės migracijos politikos tikslus ir prioritetus, kad būtų išvengta neigiamų šio proceso pasekmių.Lietuvoje daugėja tyrimų migracijos tema, tačiau nepakankamai analizuojamas kompleksinis emigracijos poveikis šalies ekonomikos augimui, todėl siekiama sudaryti teorinį darbo jėgos emigracijos poveikio ekonomikos augimui vertinimo modelį, kuris leistų įvertinti emigracijos poveikį skirtingiems šalies ekonomikos augimo komponentams. Tyrimo objektas – emigracijos poveikis šalies ekonomikos augimui. Tyrimo metu buvo naudoti mokslinės literatūros, lyginamosios analizės metodai. [Iš Įvado]

ENIncreasing international migration flows influence economic, financial, cultural, intellectual changes, leading to the country’s economic growth. Increasing international migration flows triggered large multidisciplinary researches. Recently, researchers paid particular attention to the positive and negative economic consequences of emigration for the countries of origin. Labor force emigration and its effects on economic growth is a multidimensional phenomenon, which is analyzed in different aspects: structural, social, economical, cultural, and political. According to analysis of scientific literature on migration influence for economic growth, it appears that the analysis of the works are covering different areas of research, but not entirely perfect, and requires the addition of a deeper study in order to highlight the impact of emigration on GDP expenditure components, and therefore GDP expenditure method was chosen, whereas this model accurately reflects the issues of emigration impact. [From the publication]