LTNaujosios humanistinio ugdymo paradigmos neįmanoma realizuoti be pedagogo asmenybės supratimo kvintesencijos, tikslo, turinio, procesinio tapsmo charakteristikų. Tai negali vykti ir be profesinio individualumo, kuris ir realizuoja humanistinį ugdymo potencialą, raiškos. Disertacijoje teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti kolegijų pedagogų individualaus profesinio tapsmo edukaciniai pagrindai bei pateikti edukacinio saviprojektavimo strategijos metmenys. Individualus kolegijų pedagogų profesinis tapsmas yra moksliškai pagrindžiamas per humanistinio pažinimo funkciją, atskleidžiant, kaip pedagogas siekia apmąstyti profesijos pasaulį bei suteikti jam tam tikras prasmes, suvokiant save ir savo veiklos prasmingumą jame. Disertacijoje atskleidžiama, kaip žinios apie profesinį individualumą yra subjektyvuojamos ir tampa nuoseklaus, nuolatinio domėjimosi sritimi, į kurią įsitraukia pats pedagogas. Sudarytas ir pagrįstas tyrimo diagnostinis instrumentas, kuris gali būti taikomas kolegijos pedagogų individualaus profesinio tapsmo saviprojektavimo ir valdymo procesuose bei sudaryti pagrindą profesinių kompetencijų sklaidos programoms, monitoringų projektams. Disertacijoje atskleista, kaip pedagogų individualaus profesinio tapsmo saviprojektavimo procesai gali tapti pagrindu neformaliai pedagogų saviugdai, kuri sudaro mokymo(si) per gyvenimą turinį ir esmę, kaip jie gali būti valdomi per teorinių ir praktinių žinių apie savęs tobulinimą refleksijos pagrindu, nuolat evoliucionuojant pedagogų domėjimuisi savimi, kaip individualybe, profesinėje veikloje. [Iš leidinio]
ENThe new paradigm of humanistic education is impossible to be realised without understanding the quintessence, the goal, the contents and the formation of pedagogue’s personality. This cannot take place without expression of professional individualism, which realises humanistic potential of education. The thesis substantiates theoretically and investigates empirically educational fundamentals of the formation of individual professionalism of college pedagogues and presents the outline of the strategy for educational self-designing. The thesis reveals how the knowledge of professional individuality is made subjective and becomes a sphere of consistent and constant interest into which the pedagogue himself gets drawn. A diagnostic instrument substantiated by the investigation, which can be applied in the processes of self-designing and management and can form the basis for programmes of the dissemination of professional competences and projects of monitoring is created. The thesis reveals how self-designing processes of individual professional formation of pedagogues can become the basis for informal self-education, which constitutes the contents and essence of life-long education, how theory can be managed through perfection of theoretical and practical knowledge about oneself, with pedagogues taking constant interest in themselves as individuality in the professional activity.