Liaudies daina kaip tautinės tapatybės ugdymo prioritetas: Juozo Žilevičiaus įžvalgos ir darbai JAV

LTJuozas Žilevičius (1891–1985) – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, muzikologas, pedagogas, visuomenės veikėjas, ypač daug nusipelnęs lietuvių muzikinei kultūrai. 1929 m. jis apsigyveno JAV ir vis rečiau buvo prisimenamas, o sovietiniais metais – visai pamirštas. Net ir dabar mažai kas žino J. Žilevičiaus nuopelnus, nes nėra jokių fundamentalių darbų, kuriuose analizuojama ir apibendrinama daugiabriaunė jo veikla. Būdamas pirmosios lietuviškos simfonijos ir kamerinių-instrumentinių kūrinių autorius, jis padėjo pagrindus nepriklausomos Lietuvos koncertiniam gyvenimui, dainų švenčių tradicijai, leido periodinę muzikinę spaudą, davė stiprų impulsą lietuviškos etnomuzikologijos raidai, parengė muzikos dalyko programas bendrojo lavinimo mokykloms. Sukaupęs nemažą darbo patirtį įvairiuose kultūros ir švietimo baruose, J. Žilevičius bandė ja remtis išeivijoje. Svarbiausia jam buvo ugdyti tautinę tapatybę. Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti J. Žilevičiaus požiūrį į jaunosios kartos ugdymą ir atliktus darbus Amerikoje, muzikinį lavinimą siejant su lietuvybės išsaugojimu. Raktažodžiai: muzika, liaudies daina, kanklės, mokykla, džiazas, lietuvybė, tautinis auklėjimas. [Iš leidinio]

ENJuozas Žilevičius (1891–1985) was an organist, chorus master, composer, musicologist, teacher, and community activist who contributed immensely to Lithuanian musical culture. In 1929 he emigrated to the United States and was remembered less and less prior to becoming entirely forgotten during the Soviet occupation. Even now few people are cognizant of Žilevičius’s achievements since there are no capital works at all analyzing and summarizing his truly multifaceted activities. As the author of the first Lithuanian symphony and of instrumental chamber works, he laid the foundations for what became the concert life of independent Lithuania as well as for the tradition of organizing mass song festivals. He also published periodicals reviewing Lithuanian music; stimulated the development of ethnomusicology; and prepared courses in music education for general education schools. Having amassed solid work experience in various fields of culture and education, he endeavored to apply this experience to practical work in the emigration. His most important task was to foster national ethnic identity. The aim of this paper is to analyze Žilevičius’s views and his accomplishments in the United States as he associated training in music with preserving Lithuanian identity. Keywords: music, folk song, kanklės, school, jazz, Lithuanian identity, ethnic education. [From the publication]

• Juozo Žilevičiaus muzikinė veikla Kaune / Danutė Petrauskaitė. Kauno istorijos metraštis. 2000, 2, p. 97-111.
• J. Žilevičiaus muzikos pedagogika ir pastangos gerinti muzikinį ugdymą / Pranciškus Daugaravičius. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 20, p. 16-26.
• Muzikinis ugdymas Vakarų Europoje ir Lietuvoje : teorija ir praktika nuo Antikos laikų iki XX a. pradžios / Stanislava Jareckaitė ; Klaipėdos universitetas. Muzikos pedagogikos katedra. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. 238 p.