"Padėkite mums pasivyti šiuos laikus": išeivijos akademinė parama atkurtam Vytauto Didžiojo universitetui

LTLietuvos atgimimo laikotarpiu, 1989 m., kilusi mintis atkurti Kaune klasikinį Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) buvo sėkmingai įgyvendinta bendradarbiaujant Lietuvos ir išeivijos akademinių sluoksnių atstovams. Kuriant naują, laisvą ir nepriklausomą, vakarietiško tipo universitetą, kuris galėtų tapti sektinu pavyzdžiu visai sovietinės Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pertvarkai, itin svarbi buvo išeivijos mokslininkų patirtis bei parama, kuria prisidėta prie VDU atsiradimo ir jo modelio sukūrimo. Atkuriamo universiteto vizija anuomet rėmėsi ne mažo regioninio universiteto, o pasaulio lietuvių universiteto koncepcija, viltasi, kad universitetas ateityje galės tapti Lietuvos ir išeivijos mokslo visuomenę jungiančiu tiltu. Atkurtojo VDU istorija, ypač išeivijos akademinė parama, iki šiol nėra sulaukusi platesnio tyrėjų dėmesio. Šiame straipsnyje, remiantis negausia istoriografija, archyviniais dokumentais bei publikuotais šaltiniais, bandoma atskleisti išeivijos vaidmenį atkuriant universitetą ir formuojant VDU modelį, atkreipiamas dėmesys į pagrindines sritis, kuriose buvo labiausiai jaučiama išeivijos parama. Raktažodžiai: Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, atkūrimas, išeivija, parama, finansai, bendruomenė, idėjos. [Iš leidinio]

ENThe idea first openly voiced and acted upon in 1989 to reestablish the Vytautas Magnus University in Kaunas was successfully realized through the cooperative efforts of scholars living both in Lithuania itself and in the diaspora. The former constituted a majority and were motivated by a spontaneous dissatisfaction with the way scholarship had been treated by the Soviets; that is why their input into VMU’s rebirth was the largest. The second group was much smaller, consisting of important Lithuanian émigré professors at various U.S. universities (Algirdas Avižienis, Liucija Baškauskaitė, Kęstutis Skrupskelis, Adolfas Damušis, Rimas Vaišnys, and others) who with their personal experience and the Western ideas they brought to Lithuania contributed decisively to the recreation of VMU in the spirit of a Western model. Having themselves graduated from and taught at Western universities, these émigré scholars helped not only in transforming VMU into a Western-oriented university and in establishing its international connections but also in providing this newly formed school of higher education with material resources, including their own direct participation as teachers who promoted a different understanding of the student and teacher relationship than was practiced at Soviet universities. The history of the reconstituted VMU and especially the academic input of the diaspora has so far not received much scholarly attention. In this paper, based on a small amount of historiography, archival documents, and published sources, an attempt is made to open up to view the contribution of the diaspora to the rebirth of VMU and to call attention to the main fields in which the diaspora’s role was most tangibly felt in the process of the university’s rebirth. Keywords: Vytautas Magnus University, Kaunas, reestablishment, diaspora, assistance, finances, community, ideas. [From the publication]

• Pirmoji lietuviška Alma Mater: trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija / Antanas Kulakauskas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2022. 167 p.
• VDU atkūrimo idėjų raida ir plėtra / Kastytis Antanaitis. Vytauto Didžiojo universitetas : mokslas ir visuomenė, 1922-2002 / redakcinė kolegija: Egidijus Aleksandravičius (pirmininkas). Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2002. P. 382-401.
• Vytauto Didžiojo universitetas : mokslas ir visuomenė, 1922-2002 / redakcinė kolegija. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2002. 407 p.
• Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimas spaudoje ir dokumentuose (1988 metų balandis – 1989 metų rugpjūtis) / Kęstutis Raškauskas. Darbai ir dienos. 2019, t. 71, p. 141-321.
• Vytauto Kavolio Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo versija / Egidijus Aleksandravičius. Darbai ir dienos 2021, t. 75, p. 83-99.